Barbariškas Arabų pavasaris: kas apnuodijo Sirijos gyventojus dujomis?

Kas apnuodijo Sirijos gyventojus dujomis? Ar tai Sirijos lyderio Basharo al Assado darbas? O gal, kaip sako Rusija, dujų ataka – provokacija? Galiausiai, ar Jungtinių Tautų (JT) ekspertams pavyks pateikti objektyvias išvadas?

Lavonų krūvos

Sirijos sostinės Damasko priemiesčių vaizdai, paskelbti opozicijos, iš tiesų buvo šokiruojantys.

Klausimas – kas kaltas? Į jį atsakyti turės JT cheminių ginklų ekspertai, kurie būtent tuo metu, kai Damasko rajonuose buvo paskleistos mirtį sėjančios dujos, viešėjo Sirijoje.
Tikslių duomenų iš nepriklausomų šaltinių, kas įvykdė šį barbarišką aktą, neturi net Vakarų valstybės. Jos nurodė JT inspektoriams apsilankyti dujų atakos vietoje.

Organizuota provokacija?

Rusija pareiškė, kad dujų ataka – "provokacija".

"Norėčiau atkreipti dėmesį į faktą, kad regioninė žiniasklaida, lyg gavusi nurodymą, netrukus po atakos ėmėsi agresyvios informacinės kampanijos ir suvertė visą kaltę Sirijos vyriausybei", – komentavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius.

Jis pridūrė turintis informacijos, kad raketa, kurioje buvo kol kas nenustatytos nuodingos dujos, buvo paleista iš sukilėlių kontroliuojamos teritorijos.

"Namų gamybos raketa su nuodų užtaisu – panaši į paleistą teroristų kovo 19 d. – pakilo iš tų Damasko priemiesčių, kuriuos kontroliuoja sukilėliai", – pabrėžė A.Lukaševičius.

Jis pridūrė, kad Rusija laiko išpuolį "kriminaliniu nusikaltimu", kuris turi būti profesionaliai ištirtas. Kartu Maskva paragino visus, kas turi įtakos sukilėliams, daryti viską, kas įmanoma, kad panašios atakos nesikartotų.

Nemažai abejonių

Sirijos opozicija pareiškė, kad ataka – B.al Assado vyriausybės darbas. Pasak sukilėlių, per ją žuvo 1,3 tūkst. žmonių.

Oficialusis Damaskas atrėžė, kad cheminės atakos nerengė. Pasak Sirijos pareigūnų, toks poelgis prilygtų "politinei savižudybei".

"Visi analitikai sako, kad cheminių ginklų naudojimas, kai čia dirba JT komisija, neatitiktų mūsų dabartinių interesų", – komentavo vardo nepasisakęs Sirijos saugumo institucijų atstovas. – Šių kaltinimų tikslas – sutrikdyti ekspertų darbą ir sudrumsti vandenį. Armija toliau daro pažangą, stengdamasi sustabdyti terorizmą, ir mums nereikia naudoti tokių ginklų. Jie (opozicija – red. past.) mėgina uždengti laimėjimus tokiu melu."

Tačiau JT Saugumo Taryba atsakė Sirijos vyriausybei, kad dujų panaudojimas bus tiriamas, o bet koks tokio ginklo naudojimas laikomas tarptautinės teisės pažeidimu.
Iš ekspertų JT Saugumo Tarybos narės pareikalavo kuo skubesnių išvadų.

Tačiau cheminių ginklų specialistai, komentuodami viešojoje erdvėje pasirodžiusius vaizdo įrašus, tvirtino, kad dauguma nufilmuotų scenų jų neįtikino.

"Žmonės, kurie padeda aukoms, nevilki jokių apsauginių drabužių ir neturi respiratorių, – abejonę išreiškė Suomijoje įsikūrusio cheminių ginklų konvencijos priežiūros instituto VERIFIN direktorė Paula Vanninen. – Iš tikrųjų jie irgi būtų paveikti, jiems pasireikštų simptomai."

Stokholmo taikos tyrimų instituto Cheminio ir biologinio saugumo projekto vadovas Johnas Hartas pabrėžė, kad nė vienos iš numanomų aukų "vyzdžiai nebuvo susitraukę... o tai bylotų apie fosforo nervus paralyžiuojančių organinių medžiagų poveikį".

Zarino dujos

– Nervus paralyžiuojančios zarino dujos buvo sukurtos Vokietijoje prieš Pirmąjį pasaulinį karą.

– Šios dujos – bespalvės, beskonės ir bekvapės, skirtingai nei iprito dujos, kurios atsiduoda supuvusiais česnakais ar svogūnais.

– Zarino dujos – pavojingiausias cheminis ginklas. Įkvėpus šių dujų mirtis ištinka po 10 minučių.

– Tarp apsinuodijimo simptomų yra paralyžius, sąmonės netekimas, kvėpavimo nepakankamumas, traukuliai, pykinimas, pernelyg didelis seilių išskyrimas, vėmimas.

– Manoma, kad Sirija turi vienas didžiausių cheminio ginklo atsargas, kuriose yra ir zarino bei iprito dujų.

Amerikos interesų sukilėliai nepalaikys

JAV jungtinio štabų vadų komiteto viršininkas generolas Martinas Dempsey rugpjūčio 19-ąją teigė, kad ginkluota JAV intervencija Sirijoje neišspręstų pilietinio karo toje šalyje, o sukilėliai, kuriuos Vakarai remia, vargu ar palaikytų Amerikos interesus. Nors JAV galėtų neutralizuoti Sirijos prezidento Basharo al Assado oro pajėgas, tačiau tai galėtų įtraukti Jungtines Valstijas į karą, kurio baigtis nebūtų aiški. M.Dempsey anksčiau taip pat atsargiai vertindavo JAV kariuomenės galimybes įsikišti į konfliktą Sirijoje. Šis keturių žvaigždučių generolas, vadovavęs kariams Irako kare, sakė, kad amerikiečių patirtis Irake rodo, kaip sudėtinga atkurti stabilumą, nuvertus valdantįjį režimą.

Cheminio ginklo panaudojimo atvejai

– Pirmieji cheminį ginklą Pirmojo pasaulinio karo metais panaudojo prancūzai. Didžiausias mūšis, kuriame buvo panaudotas cheminis ginklas, įvyko 1915 m. netoli Ipro miesto.

– Tarpukario laikotarpiu cheminį ginklą naudojo britų, bolševikų, ispanų ir prancūzų karinės pajėgos. Taip pat 1935 m. Etiopijoje cheminį ginklą panaudojo fašistinė Italija.

– Per Antrąjį pasaulinį karą cheminį ginklą dažnai naudojo Japonijos armija.

– Šaltojo karo metais tiek SSRS, tiek Vakarai skyrė nemažai lėšų cheminiam ginklui kurti.

– JAV 1961–1962 m. panaudojo herbicidinį ginklą prieš Vietnamo žemės ūkį.

– Didžiausio masto cheminio ginklo panaudojimas užfiksuotas per Irako bei Irano karą. Saddamas Husseinas prieš iraniečius panaudojo cheminį ginklą. Pasak Irako dokumentų, cheminio ginklo sudedamąsias dalis Irakas įsigijo iš JAV, Vakarų Vokietijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos.

– 1988 m. Saddamas Husseinas panaudojo cheminį ginklą prieš kurdų tautinę mažumą.