Žvejyba užsienyje: taupiems - Norvegija, išlaidūnams - Rusija

Žvejyba užsienio šalyse, ko gero, vilioja, ne vieną aistringą žveją, prisiklausiusį istorijų, kaip gerai kimba Norvegijoje arba kokios įspūdingos žuvys gyvena Rusijos vandenyse. Vis dėlto, tokia kelionė - ne iš pigiųjų, todėl į ją vykti be 5 tūkst. litų praktiškai nėra ko.

Moteriai žvejyboje – ne vieta

Kelionių organizatoriaus „Kalnų upė“ atstovas Andrius Stonys pripažįsta, kad šiuo metu kelionių į užsienio šalis žvejoti beveik neorganizuoja, nebent to paprašo draugai ar pažįstami. Tiesa, anksčiau vyras teigė planuodavęs žvejų keliones į Rusiją, Norvegiją ir Grenlandiją, tačiau tai buvo daugiau hobis nei verslas.

„Tai ne stereotipas, kad moterys į žvejybą nevažiuoja, o teisybė. Nesu nei vienos moters tokioje kelionėje matęs. Taisyklės, kad moteriai būtų draudžiama nėra, bet, žinote, yra du dalykai. Moterys visų pirma mažiau tuo domisi, antra – jeigu važiuoja vyrų kompanija ir kuris nors vienas iš jų norėtų važiuoti su drauge ar žmona, kiti prieštarautų“, - juokiasi A. Stonys, paklaustas apie buvusią klientūrą.

Dauguma vykusiųjų į žvejybos keliones, anot pašnekovo, buvo vyrai – gerai uždirbantys žmonės - verslininkai ir kitų profesijų atstovai maždaug nuo 30 metų. „Manau, kad tai lemia tokių kelionių brangumas“, - paprastai paaiškina A. Stonys.

Norvegija – taupantiems, Rusija – išlaidiems

Kuo skiriasi žvejyba Rusijoje, Norvegijoje ir Grenlandijoje, pagal ką klientai pasirenka į kurią šalį vykti žvejoti, pašnekovas samprotavo, kad lemia keletas faktorių. Pirma, šalies įvaizdis kliento galvoje, kalbos barjeras, tikslai, kurių vedini jie vyksta į žvejybą.

„Yra tam tikra kategorija žmonių, kurie nemėgsta Rusijos, arba yra nusiteikę prieš ją. Jaunesnės kartos atstovai, kurie nemoka rusiškai arba nesupranta rusų mentaliteto, Rusijos ir nesirenka, dažniau važiuoja į Norvegiją. Sakyčiau, kad į Norvegiją važiuoja mažesnes pajamas turintys žmonės. Lietuviai sugalvoja, kaip ten pigiai nuvažiuoti, tarkime važiuoja su savo automobiliu. Dažnai jie iš Norvegijos labai daug žuvies parsiveža, jie taip skaičiuoja, kad žvejyba atsiperka. Į kitus kraštus – Ispaniją, Rusiją, Seišelius žmonės važiuoja ne dėl laimikio ir ne dėl to, kad atsipirktų“, - pastebėtas patirtis lygino A. Stonys.

Rusijoje, vyro teigimu, yra daugiau krypčių, kuriose galima pasimėgauti egzotika – žvejybos vietą, pavyzdžiui, galima pasiekti tik su malūnsparniu ar visureigiu. Norvegijoje daugiau civilizuotos aplinkos žvejybai – yra namukai, kur galima apsigyventi, gali būti duodama įranga. Dėl šios priežasties į Norvegiją gali vykti ir mažiau patyręs žvejys, o Rusijoje jau reikia daugiau pasiruošimo, polinkio turistauti gamtoje.

Be 5 tūkst. Lt - nėr ką veikt

Tokių žvejybinių kelionių kaina priklauso nuo individualių žvejo poreikių, tačiau orientacinė suma - ne mažiau 5 tūkst. litų. Už mažiau pinigų, kaip juokauja A. Stonys, nelabai ką būtų tokiose kelionėse veikti.

„Nenoriu siūlyti pigiausio varianto. Jau kas gali, tas gali išleisti daugiau ir kažką geresnio užsisakyti“, - sako A. Stonys.

Tikras žvejys, anot pašnekovo, dažniausiai turi savo žvejybos įrangą, kuri yra labai gera. Todėl ją dažniausiai ir nori vežtis į užsienio žūklę. Tačiau yra specifinių žvejybos rūšių, kurioms Lietuvoje žmonės neturi reikiamos įrangos. Tokiu atveju ją galima išsinuomoti užsienio šalyje. Tai žinoma lemia papildomas išlaidas.

Standarto, kas įskaičiuojama į žvejybos kelionės paketą, nėra. Lemia kryptis ir specialieji poreikiai – kokio apgyvendinimo reikės, ar bus reikalinga nuomotis įrangą ir pan. Paprastai yra siūlomas minimalus variantas – su kelionės išlaidomis ir žvejybos vieta, o visa kita žmogus pasirenka individualiai. „Galima ir viską įskaičiuoti“, - sako A. Stonys.

Tikslas – dideli laimikiai

Vienintelio oficialaus žvejybinių kelionių organizatoriaus, bendrovės „Vangita“ vadovas Rimantas Viburys sako, kad per jų bendrovę kasmet išvyksta apie 500 aistringų žvejų išbandyti laimės užsienio vandenyse. Populiariausia Norvegija, taip pat žmonės domisi žvejyba Alandų salynuose Suomijoje.

„Žmonės vyksta dėl didelių laimikių“, - paprastai paaiškina R. Viburys, pridurdamas, kad tai tikrų tikriausia tiesa, o ne mitas, kad Norvegijoje gerai kimba žuvys.

Kelionių organizatorius sako, kad pagrindinis klientų ratas – 40-50 metų vyrai, gaunantys aukštesnes pajamas, tačiau būta ir moterų. „Buvę ir moterų, bet labai retai“, - juokiasi R. Viburys.

Pašnekovas sako, kad Lietuvoje oficialiai pagal licenziją žvejybines keliones gali siūlyti tik jų bendrovė, tačiau neabejoja, kad dalis žmonių vyksta į tokias keliones ir savarankiškai ar susiradę tarpininkų. Vis dėlto vyras pabrėžia, kad vykti per bendrovę saugiau, nes yra daugiau garantijų, kad neliksite ant ledo: „Mes kai organizuojame tokias keliones, tai parūpiname draudimus, žmogus ramiai apdraustas važiuoja, o kai žmonės važiuoja per kažką – daug ką praranda, neturi garantijų“.

Jo teigimu, į Šiaurės Norvegiją vykti žvejoti 10 dienų galėtų kainuoti apie 3,5 tūkst. litų. Papildomai tektų mokėti už aprangos, įrangos nuomą, jeigu žmogui jos reikėtų.

Geriausia į Norvegiją žvejoti vykti nuo balandžio 1 iki spalio 1 dienos, žiemą žvejoti ant ledo – rekomenduojama Švedija.

R. Viburys sako, kad jų specializacija – žvejybos kelionės į Skandinaviją, todėl naujų krypčių, pavyzdžiui, į Rusiją, kol kas klientams siūlyti neplanuojama.


Šiame straipsnyje: žvejasžvejybažūklė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių