- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijoje prieglobstį gavęs buvęs JAV žvalgybos kontraktininkas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) pareiškė, kad jam nepatinka Maskvos žmogaus teisių politika, bet taip pat pažymėjo, kad jo pagrindinė užduotis – pagerinti žmogaus teisių padėtį Jungtinėse Valstijose.
„Negaliu pakeisti žmogaus teisių situacijos Rusijoje. Mano realus prioritetinis uždavinys – siekis pagerinti situaciją mano gimtojoje šalyje, nes būtent jai esu labiausiai atsidavęs“, – sakė E. Snowdenas interviu savaitraščiui „Financial Times“, kurį antradienį taip pat paskelbė Rusijos verslo laikraštis „Vedomosti“.
Komentuodamas pastarojo meto pranešimus, esą Kremliaus palaikomi programišiai įsilaužė į JAV kompiuterinius tinklus, aiškino žurnalistams, kad Maskva „nuėjo labai toli ir ėmėsi visiškai netikslingų, brangiai kainuojančių ir žmogaus bei pilietines teises žlugdančių priemonių“.
Savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ E. Snowdenas taip pat rašė: „Daugelis, besirūpinančių manimi, galvoja, kad man būtų geriau užsičiaupti. Tačiau jei rūpinčiausi tik savo interesais, niekuomet nebūčiau išvykęs iš Havajų“.
33 metų E. Snowdenas sakė: „Financial Times“, kad „dabar turi kur kas daugiau laisvės nei kada nors nuo 2013-ųjų“, kai jis pabėgo iš Jungtinių Valstijų per Honkongą į Rusiją.
Visgi jis pažymėjo: „Mane mažai kas sieja su Rusija, todėl, kad ir kaip beprotiška atrodytų, vis dar ketinu išvykti.“
Komentuodamas kai kurių šalių valdžios iniciatyvas dėl ryšio priemonių, įskaitant internetą, kontrolės, buvęs JAV žvalgybos kontraktininkas pabrėžė, jog „kai kuriose valstybėse įstatymai tapo blogesni“.
„Prancūzija nuėjo labai toli – aišku, kaip ir kitos šalys, tokios kaip Rusija, Kinija. Didžiojoje Britanijoje pastebima autoritarinė tendencija“, – sakė jis.
„Mes neleidžiame policijai įsiveržti ir apieškoti bet kurį namą. Mes paprastai nekeičiame laisvos visuomenės procesų dėl policijos patogumo, nes tai – policinės valstybės požymis. Tačiau kai kurie žvalgybininkai ir valdininkai mėgina įtikinti, kad turėtume taip elgtis“, – sakė E. Snowdenas.
„Neabejoju, kad teisėsauga policinėje valstybėje bus efektyvesnė negu laisvoje ir liberalioje visuomenėje, kur jos veikla kur kas griežčiau suvaržyta. Tačiau kokioje valstybėje norėtume gyventi jūs?“ – kelia klausimą E. Snowdenas.
E. Snowdenas atkreipė dėmesį, kad jam paviešinus medžiagos apie JAV Nacionalinio saugumo agentūros vykdomą šnipinėjimą, Jungtinių Valstijų Kongresas, teismai ir prezidentai pakeitė nuomonę dėl visuotinio sekimo.
„Dabar galime pradėti griežčiau kontroliuoti žvalgybą, o ne suteikti jai visišką veiksmų laisvę vien dėl to, kad esame įbauginti. Tai visiškai galima suprasti, bet akivaizdu, kad tai neetiška“, – sakė jis.
Komentuodamas pastarojo meto kibernetines atakas, tarp jų – įsilaužimą į JAV Demokratų nacionalinio komiteto serverius, E. Snowdenas pažymėjo, kad tvyrant nepasitikėjimo atmosferai lengva bet kam priskirti atsakomybę už tokius veiksmus.
„Tarkime, NSA turi nenuginčijamų įrodymų, kad į demokratų serverius įsilaužė rusai, ir ji mums sako: taip, tai rusai. Tačiau kaip galime būti tuo tikri? Juk tai priklauso nuo pasitikėjimo, kurio nebėra“, – aiškino jis.
„Mes išgyvename kibernetinio saugumo krizę, kokios dar nėra buvę. Tačiau kol neišspręsime fundamentalios problemos, susijusios su tuo, kad mūsų politika labiau skatina pažeidimus nei apsaugą nuo jų, kibernetinės atakos toliau vyks precedento neturinčiu mastu, darys vis didesnį poveikį ir sukels vis daugiau pasekmių“, – sakė E. Snowdenas.
E Snowdenas, kurį JAV kaltina šnipinėjimu ir valstybės paslapčių vagyste, nuo 2013-ųjų birželio gyvena Rusijoje, suteikusioje jam prieglobstį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vašingtonas: kovo mėnesį JAV slapta išsiuntė Kyjivui ilgojo nuotolio raketas ATACMS
Jungtinės Valstijos kovo mėnesį slapta Ukrainai išsiuntė ilgojo nuotolio raketas ATACMS, trečiadienį pranešė JAV valstybės departamentas. ...
-
V. Zelenskis: Rusija siekia sužlugdyti Pasaulio taikos viršūnių susitikimą10
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija parengė konkretų planą, kaip sužlugdyti birželio mėnesį Šveicarijoje vyksiantį Pasaulio taikos aukščiausiojo lygio susitikimą. ...
-
D. Kuleba: Rusiją gali sustabdyti ne pagalbos paketai, o suvienytos Ukrainos ir partnerių pastangos
Papildomos JAV gynybos pagalbos Ukrainai nepakaks Rusijai nugalėti – Vakarai turi suprasti, kad taikos metas Europoje baigėsi ir atėjo laikas kartu su Ukraina suformuoti vieningą frontą, duodamas interviu leidiniui „The Guardian“ pasak...
-
R. T. Erdoganas kritikuoja Vakarų poziciją Gazos kare
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per kolegos iš Vokietijos Franko Walterio Steinmeierio vizitą Ankaroje apkaltino Vakarus užmerkiant akis prieš civilių gyventojų Gazos Ruože kančias. ...
-
Pekinas: ES tyrimas dėl medicinos reikmenų viešųjų pirkimų kenkia Kinijos įvaizdžiui
Pekinas trečiadienį įspėjo, kad Europos Sąjunga daro žalą jo įvaizdžiui, reaguodamas į tai, kad blokas pradėjo tyrimą dėl medicinos reikmenų Kinijos viešųjų pirkimų. ...
-
V. Zelenskis padėkojo JAV už 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą: gauname reikiamą paramą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo savo kolegai iš Jungtinių Valstijų Joe Bidenui (Džo Baidenui) už tai, kad jis leido suteikti labai reikalingą karinę paramą po ilgus mėnesius trukusio delsimo. ...
-
JAV prezidentas pasirašė įstatymą dėl naujos pagalbos Ukrainai13
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį Ukrainai bus suteikta būtina karinė pagalbą, nurodydamas, kad Vašingtonas naują pagalbą Kyjivui turėtų pradėti siųsti jau po kelių valandų. ...
-
Rusų pareigūnė sako, kad su Ukraina susitarta apsikeisti dėl karo perkeltais vaikais
Kremliaus vaikų teisių komisarė Marija Lvova-Belova trečiadienį Dohoje paskelbė, kad Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti beveik 50 vaikų, perkeltų dėl karo. ...
-
Izraelio pajėgos vykdo puolamuosius veiksmus Pietų Libane5
Izraelio pajėgos vykdo „puolamuosius veiksmus“ Pietų Libane, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas), nepatikslinęs, ar kariai kirto sieną. ...
-
Ukraina iš ES gavo 1,5 mlrd. eurų antrąją finansinės pagalbos dalį
Ukrainai skirta antroji ES makrofinansinės pagalbos dalis – 1,5 mlrd. eurų, trečiadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). ...