Žudynės apkartino gerą ambicingos Tulūzos gyvenimą

Tulūza su savo senu universitetu viduramžius menančiame senamiestyje ir klestinčia kosmoso bei aviacijos pramone yra sparčiai augantis svajonių miestas daugeliui prancūzų.

Tuo labiau sukrečia tai, kad jos gatvėmis vaikštinėjo vyras, kuris, kaip įtariama, „al Qaeda“ vardu nušovė tris žydų vaikus, rabiną ir tris iš Šiaurės Afrikos kilusius karius.

„Tai itin atviras ir svetingas miestas, kur viešpatauja pietvakarių gyvenimo būdas“, - antradienį sakė vietos parlamento narys Gerard'as Bapt, paminėdamas Prancūzijoje susiklosčiusį šio regiono, kaip saulės ir dainų, gausios virtuvės ir vėjavaikiško nerūpestingumo žemės, įvaizdį.

„Tad toks dalykas mums yra šokas“, - pridūrė jis.

Tulūza, kuri nuo Romos laikų buvo kryžkelė tarp Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno, tarp šiaurės ir Ispanijos, pastaraisiais dešimtmečiais klestėjo dėl čia įsikūrusių lėktuvų gamintojos „Airbus“, Prancūzijos kosmoso agentūros CNES ir tyrimo centrų aplink 800 metų universitetą.

Tačiau šis miestas, dabar su senesniais pramonės centrais šiaurėje besivaržantis dėl trečiojo pagal dydį vardo, traukia ne tik inžinierius ir kitus specialistus, bet ir daug skurdesnių imigrantų.

Milžiniškame gyvenamajame rajone „Le Mirail“, kuris 6-ajame dešimtmetyje, kaip ir daugelis kitų Prancūzijos rajonų, buvo pastatytas prastame miesto pakraštyje, gyvena maždaug 100 tūkst. žmonių, kurių daugelis yra kilę iš Afrikos ar Karibų. Daugelis jų dešimtmečius stengėsi rasti savo vietą visuomenėje.

Būta nemažai susirėmimų su policija, kuri skundžiasi ribotais ištekliais ir nusikalstamumo mieste didėjimu.

„Nors gyventojų skaičius smarkiai padidėjo, policijos ištekliai liko tokie patys“, - skundėsi policininkų profesinės sąjungos atstovas Didier Martinezas, iš dalies paaiškindamas tai, ką vietos žmonės vadina žydų mokyklos apsaugos sumažinimu.

„Su tokiais ištekliais Tulūzoje negalime nuolat būti prie visų mokyklų, sinagogų ir mečečių“, - pridūrė D.Martinezas.

ISTORIJA IR ATEITIS

Tai, kad toji įtampa, kuri visoje Prancūzijoje tvyro dėl imigracijos ir ekonominių pasikeitimų, pratrūko Tulūzoje, yra smūgis šio miesto, sukūrusio save iš naujo, pasitikėjimui savimi.

Mieste vis dar aiškiai atsispindi jo, kaip nepriklausomų baronų ir Langedoko sostinės, istorija.

Langedoke prancūzų kalba kažkada buvo užsienio, 13-ajame amžiuje šiame regione vyko religiniai karai, kurių metu popiežiai ir Prancūzijos karaliai krauju ir ugnimi naikino eretikus albigiečius, dar vadinamus katarais. Čia iki pat 1789-ųjų revoliucijos buvo priešinamasi Paryžiaus valdymui.

Tulūzoje užgimė ir dominikonų ordinas, kurio deklaruojamas nusižeminęs pamaldumas turėjo nuraminti žmones, nepatenkintus Bažnyčios nesaikingumu.

Tuo pačiu periodu buvo išvaryti Tulūzos žydai, kurie gyveno čia kelis šimtmečius ir net kartais klestėjo, nepaisant vietos papročio krikščionims rituališkai mušti žydų vyresniuosius, kuris atsirado iš Bažnyčios mokymo apie žydų kaltę dėl Jėzaus Kristaus mirties.

20-ajame amžiuje šis miestas, kurio renesansiškas centras mena pelningą prekybą mėlynais dažais iš mėlžolės, tapo aviacijos pramonės centru, nes pramoninę šalies šiaurę buvo užėmusios Vokietijos pajėgos. O kai pilietinis karas 4-ajame dešimtmetyje sudraskė Ispaniją, Tulūza priėmė tūkstančius pabėgėlių, kurių kultūra dar ir šiandien veikia miestą.

"Tai buvo labai taikus miestas, - sakė buvęs meras Philippe'as Douste'as-Blazy, kuris yra ėjęs ir Prancūzijos užsienio reikalų ministro pareigas.

„Tačiau tiesa, kad didėjant gyventojų skaičiui nuolat didėjo ir nusikalstamumas“, - pridūrė jis.

Vienas alžyrietis, gyvenantis Tulūzoje pastaruosius penkerius metus, - 37 metų Ahmedas - yra ne mažiau priblokštas nei šalies politikai. „Kaip toks dalykas galėjo nutikti Tulūzoje? Viduje jaučiu šleikštulį“, - sakė jis.

KULTŪRA IR PRAMONĖ

Vietos pramonė, kuri 6-ajame dešimtmetyje pagimdė keleivinį lėktuvą „Caravelle“, viršgarsinį „Concorde“ ir „Airbus“, kelia ir tam tikrų pavojų. 2001 metais per sprogimą chemijos gamykloje AZF žuvo 31 miesto gyventojas.

Tačiau pagrindinis miesto pakraščiuose įsikūrusių klestinčių gamyklų poveikis buvo gyventojų skaičiaus augimas - per metus miestiečių padaugėdavo maždaug 20-čia tūkst. ir dabar Tulūzoje gyvena maždaug milijonas žmonių, kurių beveik dešimtadalį sudaro universiteto studentai.

Vietos žydų grupės duomenimis, Tulūzoje gyvena maždaug 2,5 tūkst. žydų šeimų, kurių daugelis po 1967 metų arabų ir Izraelio karo pabėgo iš buvusių Prancūzijos kolonijų Šiaurės Afrikoje. Viena musulmonų asociacija nurodo, kad Tulūzoje gyvena maždaug 35 tūkst. islamo sekėjų.

Be darbo, šis miestas gali dar daug ką pasiūlyti tiems, kuriuos traukia Prancūzijos pietvakariai. Pramonės suklestėjimas pritraukė investicijų teatrams ir kitoms pramogoms, metropolitenui ir daugeliui kitų infrastruktūros objektų.

Be to, sunku atsispirti amžinajam vietos gyvenimo būdo žavesiui: turtingai kultūrai, savotiškai tarmei, puikiai ir visame pasaulyje žinomai regbio komandai ir, žinoma, virtuvei - pradedant sodriais vietos vynais ir brendžiu „Armagnac“, o baigiant žąsų kepenėlėmis, troškiniais ir Tulūzos padažu.

Tačiau pirmadienio išpuolis prie žydų mokyklos bent kuriam laikui apkartino šį gerą gyvenimą. Mieste buvo atšaukti šios savaitės karnavalas ir daug kitų renginių bei švenčių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių