Žlugus referendumui Moldova atsidūrė naujoje kryžkelėje

Moldovoje dėl menko rinkėjų aktyvumo sekmadienį neįvyko referendumas, kuris, kaip tikėjosi vyriausybė, galėjo padėti išeiti iš politinio pato, dėl kurio šioje šalyje jau metus nėra išrinktas prezidentas.

Nepakankama dauguma

Balsuoti referendume sekmadienį atėjo vos 29,67 proc. registruotų rinkėjų. Pagal Moldovos įstatymus, balsavimas laikomas galiojančiu, jeigu rinkėjų aktyvumas nėra mažesnis negu 33 proc.

Moldovos valdančioji liberalų koalicija pasiūlė referendumą dėl konstitucijos pakeitimų, pagal kuriuos šioje skurdžiausioje Europos šalyje turėjo būti įvesti tiesioginiai prezidento rinkimai.

Dabar šalies vadovą renką parlamentas, bet to padaryti nepavyksta jau maždaug metus. Provakarietiška koalicija nesugebėjo užsitikrinti būtinos trijų penktadalių daugumos parlamente, kuriame dirba didelė komunistų mažuma.

Neįvykus referendumui, parlamentas gali būti paleistas ir surengti pirmalaikiai rinkimai.

Užblokavo rinkimų apylinkę

Daugelyje šalies vietų balsavimas vyko taikiai, tačiau prie sienos su separatistiniu Moldovos regionu Padniestre apie 400 Komunistų partijos šalininkų apjuosė rinkimų apylinkę Koržovos gyvenvietėje gyvąja užtvara, neleisdami rinkėjams patekti vidun.

Vienas rinkimų komisijos pareigūnas sakė, kad protestuotojus rėmė Padniestrės separatistinė vyriausybė.

Ši nedidelė teritorija Moldovos rytuose, turinti apie 500 tūkst. gyventojų, daugiausiai rusakalbių, referendume nedalyvavo.

Tačiau apie 430 tūkst. užsienyje gyvenančių moldavų, kurių dauguma yra menkai apmokami darbininkai, galėjo balsuoti specialiose rinkimų apylinkėse, kurios veikė Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir kitur.

Kaltina komunistus

Neseniai atliktos apklausos rodė, kad 75-90 proc. planavusių dalyvauti referendume ketino balsuoti už tiesioginius prezidento rinkimus. Valdančiojo Aljanso už europinę integraciją lyderiai aiškina referendumo žlugimą opozicinės Komunistų partijos aktyvumu.

„Komunistai darė spaudimą rinkėjams, – pareiškė žurnalistams pirmadienio naktį einantis prezidento pareigas parlamento pirmininkas Mihai Ghimpu. – Jie šantažavo rinkėjus ir darė spaudimą net referendumo dieną. Yra daugybė signalų, kad buvo tokių komunistų pažeidimų. Jų vykdytas referendumo boikotas pasireiškė spaudimu rinkėjams per jų žiniasklaidos priemones ir įvairiais nešvariais metodais."

Komunistų partija, vadovaujama buvusio prezidento Vladimiro Voronino, kuris buvo 4,3 mln. gyventojų turinčios šalies vadovas 2001-2009 m, kritikavo planuojamą referendumą, vadindama jį koalicijos mėginimu uzurpuoti valdžią ir ragindama jį boikotuoti.

Po balsavimo V.Voroninas dėkojo rinkėjams, nors pripažino, kad referendumo rezultatas ir jam buvo netikėtas.

Spaudos konferencijoje pirmadienį jis pareiškė: „Tai įvyko ne tik dėka mūsų agitavimo boikotuoti referendumą, nors mes aktyviai dirbome. Prisipažįstu, mums buvo netikėtas toks referendumo rezultatas. Mes nebuvome visiškai tikri, kad referendumas sužlugs. Bet liaudis apsisprendė ir padarė savo pasirinkimą. Liaudis pasirinko parlamentinės valdymo formos, kaip labiau demokratiškos ir teisingos, naudai.“

Per anksti patikėjo sėkme

Moldovos ministras pirmininkas Vladas Filatas dėl referendumo žlugimo kaltina ne vien komunistus.

"Aljanse už europinę integraciją buvo nesuderintų veiksmų. Kiekvienas traukė antklodę ant savęs, manydamas, kad referendumo sėkmė garantuota“, – sakė premjeras.

Buvęs valdančiosios koalicijos kandidatas į prezidento postą, Demokratų partijos pirmininkas Marianas Lupu irgi mano, kad kai kurie politikai iš demokratų stovyklos per anksti patikėjo referendumo sėkme.

"Kai kurie manė, kad referendumo rezultatas jau kišenėje. Jie nedirbo jokio aiškinamojo darbo, o pradėjo rinkimų kampaniją. Partijos nedirbo, kad referendumas įvyktų sėkmingai, o rūpinosi savo lyderiais, kuriuos matė jau kandidatais į prezidento postą per visaliaudinius rinkimus. Taigi suklaidino rinkėjus – vietoj būsimo referendumo jie kalbėjo apie kažkokius rinkimus, kurių dabar nebus", – teigė politikas.

Ieškos sprendimo

Moldovos valdantysis Aljansas už europinę integraciją įgijo tik nedidelę daugumą per parlamento rinkimus pernai liepą. Jie vyko po didelių riaušių sostinėje Kišiniove, kurios sukrėtė šalį po aštuonerių metų trukusio komunistų valdymo.

Pagal Moldovos įstatymus, laikinasis prezidentas privalo paleisti parlamentą, kuris du kartus nesugebėjo išrinkti prezidento. Tačiau galutinė šio sprendimo priėmimo data nenustatyta. Buvo manoma, kad lapkričio 14 d. respublikoje gali įvykti visaliaudiniai prezidento rinkimai ir pirmalaikiai parlamento rinkimai. Kadangi referendumas žlugo, prezidento rinkimų nebus, o parlamento rinkimai gali būti atidėti vėlesniam laikui.

Drauge Aljanso už europinę integraciją lyderiai ketina apsvarstyti susiklosčiusią padėtį ir priimti tolesnį sprendimą.

Bandys išsaugoti parlamentą?

Rusijos politologas, NVS šalių instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Žarichinas mano, kad artimiausiu laiku reikia tikėtis centristų kompromiso su komunistais, kurie turi galimybę pateikti sau naudingas sąlygas.

"Pagal visas įstatymų normas, parlamentas turi būti paleistas. Bet paleidimo M.Ghimpu labai nenorės, ir, manau, mėgins daryti viską, kad dabartinis parlamentas nebūtų paleistas", – sakė V.Žarichinas.

Jis pridūrė, jog nors valdantysis aljansas visaip kritikuoja opoziciją, jis dabar neturi kito pasirinkimo, kaip susitarti su komunistais.

V.Žarichino nuomone, daugelis įtakingų aljanso veikėjų jau ne tik pasiryžę kompromisui, bet ir puikiai supranta, kad tai vienintelė galimybė neleisti destabilizuoti šalies.

"Daug kas koalicijoje, manau, linkę siekti kompromiso ir jau turbūt priėjo prie išvados, kad be bendradarbiavimo su partija, kad ir nesurinkusia balsų daugumos parlamente, bet gavusiai sąlyginę daugumą, neįmanoma sukurti stabilios valstybės valdymo sistemos", – sakė politologas.

Jo vertinimais, komunistai, esant šiai situacijai, gali sieksti kuo naudingesnių sau sąlygų.