Žiniasklaida paviešino „Wikileaks“ nutekintus slaptus dokumentus apie Afganistano karą

Du įtakingi Vakarų dienraščiai ir vienas žurnalas paskelbė įvairios medžiagos, pagrįstos JAV karinių pareigūnų slaptais dokumentais apie karą Afganistane, įskaitant faktus apie anksčiau neskelbtus afganų civilių nužudymus bei specialiųjų operacijų pajėgų vykdytas slaptas operacijas prieš Talibano figūras.

JAV dienraštis "The NewYork Times" ir Londone leidžiamas "The Guardian" bei Vokietijos žurnalas "Der Spiegel" sako gavę šią medžiagą iš svetainės "Wikileaks".

"WikiLeaks", kuri specializuojasi publikuoti slaptus "nutekėjusius" dokumentus ir informaciją, šiuos dokumentus paskelbė sekmadienį.

Iš dokumentų, su kuriais susipažino žurnalistai, susidaro toks vaizdas: koalicijos pajėgos pralaimi karą Afganistane, kariai nužudo šimtus taikių gyventojų ir informacijos apie tai negauna visuomenė, talibų išpuolių skaičius didėja, o NATO pajėgų vadai nuogąstauja, kad Pakistanas ir Iranas palaiko nestabilumą regione.

"Wikileaks" savininkai praneša, kad gavo daugiau kaip 90 tūkst. žvalgybos tarnybų ataskaitų ir pranešimų apie tai, kaip vyksta konfliktas Afganistane. Jos buvo parengtos per pastaruosius šešerius karinės operacijos metus, per kuriuos žuvo daugiau kaip trys šimtai Britanijos ir daugiau nei tūkstantis amerikiečių karių.

Patekusius į didžiausių žiniasklaidos priemonių redakcijas dokumentus naudojo Pentagonas ir kariniai pareigūnai pačiame Afganistane, sudarydami naujų operacijų planus ir rengdami spaudos konferencijas apie padėtį konflikto zonoje.

Šis slaptos informacijos nutekėjimas yra galbūt didžiausias JAV istorijoje.

Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija griežtai sukritikavo svetainės savininkus už sprendimą paskelbti slaptus dokumentus. Šie savo ruožtu nepraneša, kas jiems nutekino šiuos dokumentus.

Kaip rašo "The Guardian", slapti dokumentai išsamiai pasakoja apie nemažai epizodų, kuriuos kariai tikriausiai norėtų išlaikyti paslaptyje.

Viename nutekintų dokumentų, kuris buvo parengtas 2006 metų birželį remiantis žvalgybine informacija, gauta iš agentų, tvirtinama, kad iraniečių pareigūnai Birdžendo mieste Irane apmoko Talibano ir Gulbuddino Hekmatyaro (Gulbudino Hekmatjaro) kovotojų grupuotės "Hezb-i-Islami" narius.

Iš ten į Afganistaną buvo siunčiami sprogmenys ir automobiliai mirtininkų atakoms, teigiama toje ataskaitoje. Dar dviejuose dokumentuose taip pat tvirtinama, kad iš Irano atkeliauja sprogstamųjų užtaisų gamybai reikalinga įranga.

Paviešintuose dokumentuose, be kita ko, kalbama apie veiksmus slaptų "juodųjų" padalinių, kurie medžioja talibų lyderius, kad "nužudytų arba sučiuptų" juos be teismo.

Tarp asmenų, kuriuos nužudė slaptas JAV specialiųjų operacijų būrys, pavadintas "Task Force 373", įvardijamas Shahas Agha (Šachas Aga), kurį "The Guardian" apibūdina kaip savadarbių sprogstamųjų užtaisų kuopelės žvalgybininką. Jis su dar keturiais vyrais buvo nužudytas 2009 metų birželį.

Dar viena "Task Force 373" auka tapo kovotojas iš Libijos Abu Laithas al-Libi (Abu Laisas Libis), kuris minėtuose dokumentuose įvardijamas kaip "al Qaeda" karinės vadovybės aukšto rango figūra.

Pasak vieno iš JAV karinių dokumentų, tarp operacijos prieš Abu Laithą al-Libi, kuri buvo surengta 2007 metų birželį, aukų buvo šeši priešo kovotojai ir septyni "nekombatantai" - visi vaikai.

"The Guardian" pranešė, kad daugiau nei 2 tūkst. įtakingų Talibano ir "al Qaeda" veikėjų yra asmenų, kuriuos nurodyta "nužudyti ar sučiupti", sąraše. Būtent iš šio sąrašo "Task Force 373" rinkosi savo taikinius.

Dokumentai taip pat rodo, kad koalicijos pajėgos naudojo bepiločius lėktuvus, valdomus iš karinės bazės Nevadoje, kad susektų ir sunaikintų talibus.

"The New York Times" itin pabrėžia tai, kad, remiantis slaptais dokumentais, Pakistano žvalgybos tarnybos padėjo talibams, nors Pakistanas gauna iš JAV daugiau nei milijardą dolerių už pagalbą kovai su neramumais regione.

Dienraštis aprašo "slaptus strateginius posėdžius" ir teigia, kad Pakistano žvalgybos tarnybos kuria "kovotojų kuopelių, kurios kovoja su amerikiečių kariais Afganistane, tinklus ir net gi rezga sąmokslus nužudyti afganų lyderius".

Viename dokumentų rašoma apie buvusio Pakistano tarpžinybinės žvalgybos agentūros (ISI) vadovo Hamido Gulo (Hamido Giulo) susitikimą 2009 metų sausį su grupe sukilėlių. Šis susitikimas buvo surengtas po "al Qaeda" operacijų Pakistane vado Zamarai (Zamarajaus), dar žinomo kaip Osama al-Kini (Osama Kinis), žūties per CŽV bepiločio lėktuvo ataką.

Reaguodamas į šią publikaciją Pakistano ambasadorius Jungtinėse Valstijose Husainas Haqqani (Huseinas Hakanis) pareiškė, kad jo šalis visiškai bendradarbiauja su JAV kariais, ir pasmerkė slaptos informacijos apie karą Afganistane "nutekėjimą".

Nors žiniasklaidos publikacijos apie talibų ir Pakistano žvalgybos bendradarbiavimą grindžiamos slaptomis ataskaitomis, The Guardian" pažymi, kad jas "sudarė daugiausia jaunesnieji karininkai, remdamiesi duomenimis, gautais iš informatorių ir Afganistano pareigūnų".

"The Guardian" taip pat rašo, remdamasi atsargoje esančiu aukštu JAV kariniu pareigūnu, kad šias ataskaitas vyresnieji žvalgybos karininkai vertino kaip "gandų, paistalų ir pasenusių duomenų" mišinį ir neperdavinėjo į aukštesnį vadovybės lygį.

Oficialiame Baltųjų rūmų pareiškime sakoma, kad sumaišties, apie kurią pasakojama paskelbtuose slaptuose dokumentuose, būta iki tol, kol buvo pradėta įgyvendinti nauja B.Obamos strategija dėl Afganistano.

"Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad dokumentai parengti laikotarpiu tarp 2004 ir 2009 metų", - sakoma pareiškime.

B.Obamos patarėjo nacionalinio saugumo klausimais generolo Jameso Joneso (Džeimso Džonso) pareiškime taip pat pažymima, kad šių dokumentų publikacija "gali sukelti grėsmę amerikiečių, JAV partnerių gyvybei" taip pat šalies nacionaliniam saugumui.

Be to, pareiškime pabrėžiama, kad "Wikileaks" nemėgino susisiekti su JAV valdžia dėl slaptų dokumentų ir kad JAV sužinojo apie būsimą publikavimą iš žurnalistų.

J.Jonesas primygtinai teigia, kad paskelbti dokumentai "neturės įtakos JAV ilgalaikiams įsipareigojimams Afganistanui ir Pakistanui".

Oficialus JAV valdžios atstovas pranešė, kad Baltieji rūmai iš anksto žinojo apie rengiamą publikaciją ir įspėjo apie ją savo partnerius Afganistane ir Pakistane.

Kalbėdamas su žurnalistais apie dokumentų paskelbimą Vašingtono atstovas, kurio pavardė nenurodoma, pabrėžė, kad "Wikileaks" yra ne objektyvus informacijos šaltinis, o veikiau organizacija, stojanti prieš JAV politiką Afganistane".

Spėjama, kad dokumentus perdavė "Wikileaks" karinis analitikas, anksčiau buvęs areštuotas Irake ir apkaltintas slaptos informacijos "nutekinimu".

Galbūt tai tas pats žmogus, kuris anksčiau perdavė "Wikileaks" vaizdo medžiagą, kur JAV karinis sraigtasparnis atlieka antskrydį prieš taikius gyventojus.

Aiškindamas savo sprendimą paskelbti medžiagą, pagrįstą slaptais dokumentais, "The New York Times" rašo, jog jie "rodo, su kokias sunkumais susiduria JAV ir jų sąjungininkai", nes to nematyti iš jokių kitų dokumentų.

Niujorke leidžiamas dienraštis pabrėžia, kad visi trys leidiniai, gavę dokumentus prieš kelias savaites, nusprendė neskelbti duomenų, kurie galėtų pakenkti JAV nacionaliniam saugumui arba sukelti pavojų karių operacijoms.

Be kita ko, laikraščiai nusprendė neskelbti pavardžių, minimų ataskaitose.

"The New York Times" savo ruožtu pažymi, kad "valdžios atstovai neabejoja informacijos, patekusios į žurnalistų rankas, autentiškumu".