„The Wall Street Journal“: Vakarai galėtų pasimokyti iš Rytų Europos

Vakarai galėtų pasimokyti iš Rytų Europos, įskaitant ir Baltijos šalis, rašo JAV verslo dienraštis "The Wall Street Journal".

Kilus ekonomikos ir finansų krizei, daugelis tvirtino, kad reformos Rytų ir Vidurio Europoje per pastaruosius du dešimtmečius "nuėjo per toli". Regiono šalys "persistengė" naikindamos valstybės reguliavimą, jų ekonomika tapo pernelyg atvira, todėl jos itin nukentėjo nuo krizės.

Keletas regiono šalių iš tiesų smarkiai nukentėjo dėl nuosmukio, tačiau tai labiau lėmė perkaitimas, o ne struktūrinės reformos. Be to, pasauliui vaduojantis iš recesijos, investicinė aplinka šiose šalyse atrodys labai patraukli, rašo leidinys. Net ir siaučiant krizei, šios šalys tęsia anksčiau pradėtas reformas, dėl kurių tampa dar konkurencingesnės.

Dabartinė recesija susijusi ne tik su finansų krize, bet ir su besitęsiančiu globalizacijos procesu. Daugeliui Vakarų pramonės įmonių teko mažinti gamybos apimtis ar net skelbti bankrotą, nes nepavyko atlaikyti didesnės konkurencijos su naujomis rinkos ekonomikomis, tokiomis kaip Indija, Kinija, Rytų Europa ir Baltijos šalys.

Traukiantis recesijai, konkurencija dėl darbo vietų taps dar aršesnė. Patrauklios Rytų Europos mokesčių sistemos sudarys daugiau galimybių augti, taigi šiame regione bus sukurta daugiau darbo vietų negu Vakarų ūkiuose, kuriuose mokesčių tarifai dideli. Įsidėmėtina, kad daugelis Rytų Europos šalių per krizę iš esmės padidino savo mokesčių sistemų konkurencingumą, rašo "The Wall Street Journal".

Lenkija, pavyzdžiui, sumažino didžiausią pajamų mokesčių tarifą nuo 40 proc. iki 32 procentų. Bulgarija paliko galioti neseniai įvestą vienodo dydžio - 10 proc. - pajamų mokestį ir pasiūlė investuotojams naujų mokesčių lengvatų. Čekijoje, kurioje pajamų mokestis sudaro 15 proc., dauguma ekonominių skatinamųjų priemonių susijusios su mokesčių karpymu. Baltijos šalys buvo priverstos padidinti tam tikrus mokesčius, tačiau kartu sumažino kitus mokesčius. Kontrastas tarp verslui siūlomų palankių sąlygų Čekijoje ar Slovakijoje ir didelių mokesčių naštų tokiose šalyse kaip Švedija ar Belgija yra akivaizdus.

Dalis analitikų tvirtina, kad krizės poveikis Rytų Europos ūkiams dėl įgyvendinamos laisvosios rinkos politikos buvo stipresnis negu kitose šalyse. Tačiau iš tikrųjų didžiausi Rytų Europos ūkiai kol kas atlaiko krizę gana sėkmingai. Lenkijos, Slovakijos ir galbūt taip pat Slovėnijos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų padidėti, tuo tarpu daugelis kitų žemyno ūkių smunka.

Mažesnėms Baltijos šalims atlaikyti krizę yra gerokai sunkiau, tačiau reikėtų atminti, kad šios šalys, kaip žinoma iš istorijos, pasižymi fenomenaliu gebėjimu paversti smukimą augimu ir plėtra, rašo "The Wall Street Journal". Lietuva ir Latvija pajėgė atsitiesti ir augti, nors jų ūkiai 1991-1993 metais sumažėjo perpus. Taigi yra pagrindo tikėti, kad naujosios Europos rinkos ekonomikos ir vėl sparčiai augs, kai tik prasidės tikrasis atsigavimas.

Per du dešimtmečius nuo komunizmo žlugimo Rytų Europos ir Baltijos šalių vaidmuo Europos bendruomenėje tapo gerokai svarbesnis. Šios šalys yra ne tik verslo partnerės ir Europos Sąjungos (ES) narės, bet taip pat ir energingos Vakarų kaimynių konkurentės.

Naujosios Europos demokratijos įgyvendino reformas, siekdamos atsikratyti planinės ekonomikos modelio. Jos iš esmės ėmė taikyti rinkos ekonomikos modelį kur kas ryžtingiau, palyginti su jų Vakarų Europos kaimynais. Kartu mažėjo skurdo lygis, augo investicijos į socialinę rūpybą, didėjo vyresnio amžiaus žmonių pajamos. Taip pat reikėtų pažymėti, kad keliose regiono šalyse, tokiose kaip Čekija, Vengrija ar Slovakija, santykinio skurdo lygiai yra vieni iš mažiausių Europoje.

Buvusios komunistinės šalys išmoko iš Vakarų, kas yra ekonominė laisvė ir augimas, prieš du dešimtmečius. Dabar atėjo eilė Vakarams prisitaikyti prie konkurencijos su Rytų rinkos ekonomikomis, rašo verslo leidinys.