Iš Vyslos vagos traukiami XVII amžiuje prarasti lobiai

Varšuvoje neįprastai nusekus Vyslos upei, policija ir archeologai darbuojasi, traukdami iš jos vagos didžiulius marmuro ir alebastro dirbinius, kurie matomai buvo pagrobti iš Lenkijos didikų švedų armijos, kuri buvo įsiveržusi į šalį XVII amžiaus viduryje.

Policijos sraigtasparnis „Mi-8“ ketvirtadienį kybojo virš upės, keldamas architektūros dekoro detales, tokias kaip vieno fontano centrinė kolona, kurios vandens švirkštai papuošti satyrų veidais.

Policija džiaugiasi galėdama paskolinti sraigtasparnį ir padėti Varšuvos universiteto archeologams „šioje labai svarbioje misijoje, siekiant išgelbėti neįkainojamas nacionalines vertybes“, sakė sostinės policijos atstovas Mariuszas Mrozekas.

Archeologai seniai žinojo, kad kažkur Vyslos vagoje ties Varšuva slypi gerai išsilaikę lobiai, tačiau nebuvo žinoma tiksli vieta, kur jie nuskendo.

Archeologai ir narai, vadovaujami Huberto Kowalskio, anksčiau buvo ištraukę iš Vyslos dugno kelis švedų pagrobtus architektūros puošybos fragmentus per trejus metus trukusias dingusių vertybių paieškas. Tačiau šiemet upei smarkiai nusekus dėl kaitros bangų ir sausrų jų radiniai tapo itin įspūdingi.

„Tai vertingas radinys. Šie fragmentai buvo pagrobti iš Varšuvos karališkųjų rezidencijų ir rūmų“, - sakė Varšuvos karališkosios pilies istorikas Marekas Wrede.
Vertingi meno dirbiniai - marmurinės grindų plokštės, arkų ir kolonų detalės, buvo pagrobtos Varšuvoje švedų, kurie buvo užplūdę Lenkiją XVII amžiaus viduryje ir prisiplėšė daug grobio visoje šalyje. Vysloje aptiktos vertybės tikriausiai buvo gabenamos iš Varšuvos karališkosios pilies ir karalių užmiesčio rezidencijos - Kazimiero rūmų.

Šie dirbiniai matomai atsidūrė upės dugne nuskendus vienai iš daugelio baržų, kuriomis švedų grobis buvo plukdomas iki Baltijos jūros, o vėliau - laivais į Švediją.

Šis radinys labai svarbus Lenkijai, kurią per šimtmečius ne vieną kartą siaubė kaimyninių šalių armijos, įskaitant nacistinės Vokietijos pajėgas ir sovietų Raudonąją armiją per Antrąjį pasaulinį karą.

H.Kowalskis sakė žinojęs apie dingusius lobius iš XVII amžiuje rašytų laiškų, kuriuose minimos Vysloje nuskendusios baržos.

Pirmųjų užuominų, kur galimai guli vertingieji kroviniai, gauta 1906 metais, kai vienos žemkasės darbininkai rado dalį dirbinių, tačiau sugebėjo iškelti tik kelis iš jų.

H.Kowalskis sakė, kad jo vadovaujama komanda dabar skuba surinkti naujai rastus daiktus, kurie „labai gerai išsilaikę, žinant, kad jie 350 metų išbuvo vandenyje“.


Šiame straipsnyje: VyslalobiaiLenkija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių