V.Putinas iš Bulgarijos išvyko su dujotiekio tiesimo sutartimi ir nauju šuniu

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas šeštadienį išvyko iš Bulgarijos sostinės Sofijos su dviem diplomatinėmis dovanomis: sutartimi dėl vamzdyno, kuriuo "Gazpromo" dujos bus tiekiamos Europos Sąjungai (ES), bei šuniuku, kurį jam padovanojo premjeras Boiko Borisovas, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė "EUobserver".

V.Putinas po šio vizito atrodė labai laimingas - jis nešėsi ir bučiavo šunelį, eidamas iš vyriausybės būstinės, užuot patikėjęs jį vienam iš padėjėjų.

Šis įtakingas Rusijos politikas tapo jau ketvirtuoju pasaulio lyderiu, kuriam buvo padovanotas Bulgarijos aviganis. Anksčiau ši garbė buvo suteikta JAV prezidentams George'ui W.Bushui ir Barackui Obamai, taip pat Ispanijos karaliui Juanui Carlosui.

Anksčiau šeštadienį "Gazpromo" vadovas Aleksejus Mileris ir Bulgarijos energetikos holdingo (BEH) bendrovės vykdomoji direktorė Maja Hristova pasirašė sutartį dėl bendros įmonės, kuri per šią Balkanų šalį ties dujotiekio "South Stream" atkarpą, steigimo. Šiuo vamzdynu planuojama Rusijos dujas tiekti Europai per Juodąją jūrą ir Balkanus.

"Gazpromui" ir BEH priklausys po 50 proc. šios įmonės akcijų, o dujotiekio statybą planuojama pradėti 2013 metais. Šis vamzdynas aplenks dabartinę pagrindinę dujų tranzito šalį Ukrainą, kuria nesutaria Maskva. Dėl komercinių ginčų su Kijevu Rusijos dujų tiekimas ES šalims per Ukrainą jau buvo ne kartą apribotas arba nutrauktas.

"Pasiūlėme tiesti vamzdyną tiesiai nuo Rusijos pakrantės į Bulgarijos pakrantę ir užtikrinti stabilų energetikos išteklių tiekimą Bulgarijai bei pietų Europai, sumažinant arba pašalinant tranzito riziką", - V.Putinas sakė pasirašius sutartį.

"Materialinė nauda Bulgarijai - akivaizdi", - pridūrė jis, turėdamas omenyje jog Sofija iš šio dujotiekio kasmet gali uždirbti po 2,4 mlrd. eurų (8,29 mlrd. litų).

Vamzdynas, kuris bus nutiestas įgyvendinant šį 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) vertės projektą, per Juodąją jūrą sujungs Rusiją ir Bulgariją, kirs pastarąją šalį, o toliau šakosis į Serbija ir Vengriją, taip pat į Italiją per Adrijos jūrą. Italijos energetikos įmonė "Eni" yra šio projekto partnerė.

Tikimasi, kad "South Stream" kasmet perpumpuos po 30-63 mlrd. kubinių metrų Rusijos gamtinių dujų. Bulgarija šiuo metu kaimyninėms šalims kasmet tiekia 17 mlrd. kubinių metrų dujų.

"South Stream" laikomas konkurentu ES remiamam dujotiekio "Nabucco" projektui. Pastaruoju dujos turėtų būti tiekiamos Europai iš telkinių, esančių už Kaspijos jūros.

"Nabucco", kuris taip pat kirs Bulgariją, turi tapti alternatyviu energetikos išteklių šaltiniu šiai pietų Europos šaliai, dabar visiškai priklausomai nuo Rusijos dujų.

B.Borisovas sakė palaikantis abu projektus, o Europos Komisija anksčiau pareiškė nelaikanti jų konkuruojančiais.

V.Putinas sakė, kad prie "South Stream" galėtų prisijungti ir kitos ES bendrovės. "Gazpromas" paskelbė, kad šiuo projektu domisi Vokietijos kompanijos, o Prancūzijos energetikos milžinė "Electricite de France" (EDF) birželį sutiko įsigyti bent 10 proc. jo akcijų.

Rusijos premjeras pridūrė, kad pratęsus "South Stream" iki Centrinės Europos nebereikėtų didinti šiuo metu per Baltijos jūrą į Vokietiją tiesiamo dujotiekio "Nord Stream" pralaidumo.

"Jeigu mums kažkas sutrukdytų tai padaryti, svarstysime kelias galimybes - didinti mūsų pajėgumus šiaurės Europoje arba nuteisti kitą vamzdyną, lygiagretų "Blue Stream" - per Turkiją į Graikiją ir Italiją", - pabrėžė V.Putinas, kalbėdamas apie šiuo metu Rusiją ir Turkiją per Juodąją jūrą jungiantį dujotiekį.

B.Borisovas paskelbė Bulgarijos vyriausybės tinklalapyje derybų dėl dujų santrauką, akivaizdžiai siekdamas išvengti įtarimų, kad jis tarėsi su V.Putinu slapta nuo savo šalies piliečių ir Europos.

Derybos su Rusija - nelengvas darbas buvusiam asmens sargybiniui, iškilusiam į Bulgarijos premjero postą dėl proeuropietiškos retorikos, taip pat mėgstančiam "prisigerinti" ES lyderiams.

B.Borisovo kritikai pastebėjo, kad jis patylomis atsisakė savo pradinių grasinimų nutraukti visus bendrus energetikos projektus su Rusija, tarp jų antros branduolinės jėgainės statybą ir planus nutiesti naftotiekį, aplenkiant judrų Bosforo sąsiaurį Turkijoje ir sujungiant Juodosios jūros uostamiestį Burgasą su Graikijos miestu Aleksandrupoliu prie Egėjo jūros.

Bulgarija pageidauja, kad Rusija sumažintų galutinę branduolinės jėgainės kainą. Maskva sutinka pastatyti elektrinę prie Dunojaus uostamiesčio Belenės už 6,3 mlrd. (21,8 mlrd. litų), o Sofija prašo 1,1 mlrd. eurų (3,8 mlrd. litų) nuolaidos, sakė Bulgarijos ekonomikos ministras Traičo Traikovas.

Vyriausybė pareiškė, kad pradinė Rusijos pasiūlyta kaina - 4 mlrd. eurų (13,8 mlrd. litų) - yra nereali, nes ji beveik dvigubai išaugtų, pridėjus būtinos infrastruktūros ir skolinimosi kaštus.
B.Borisovas atmetė Burgaso-Aleksandrupolio naftotiekio projektą, argumentuodamas, jog visuomenė susirūpinusi dėl potencialių naftos išsiliejimų, galinčių padaryti milžinišką žalą turizmui Bulgarijos pietinėje Juodosios jūros pakrantėje.

V.Putinas replikavo, kad su Bulgarija jau daug metų diskutuojama dėl 280 kilometrų ilgio vamzdyno statybos, nors Rusija yra nutiesusi 2 tūkst. kilometrų ilgio naftotiekį į savo Ramiojo vandenyno pakrantę ir įrengusi modernų naftos terminalą.

"Žinome ir suprantame jūsų poziciją, tačiau nėra ko bijoti", - V.Putinas cituojamas derybų santraukoje.

"Įgyvendinsime panašius projektus su kitais partneriais tame pačiame regione", - pridūrė jis, turėdamas omenyje Juodąją jūrą.