Turkija: Vokietijos rezoliucija dėl armėnų genocido – draugystės išbandymas

Ši rezoliucija „prilygs tikram draugystės išbandymui“, sakė Turkijos premjeras Binali Yildirimas (Binalis Jildirimas).

„Kai kurios tautos, kurias laikome draugais, susidūrusios su vietos politikos problema mėgina nukreipti dėmesį nuo to, - sakė jis per valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos posėdį. - Ši rezoliucija yra to pavyzdys.“

Jis susilaikė nuo tiesioginio pagrasinimo Vokietijai politinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis, tačiau pridūrė: „3,5 mln. turkų gyvena Vokietijoje ir aktyviai prisideda prie jos ekonomikos.“

Valdančiosios Vokietijos kairiųjų ir dešiniųjų koalicijos bei opozicijai priklausančių žaliųjų parengta rezoliucija pavadinta „Armėnų ir kitų krikščionių mažumų genocido 1915 ir 1916 metais atminimas ir paminėjimas“, o ginčijamas žodis genocidas (Völkermord) figūruoja visame dokumento tekste.

Balsuos dėl armėnų genocido

Vokietijos parlamentas, nepaisydamas griežtų Turkijos įspėjimų, ketvirtadienį balsuos dėl rezoliucijos, kurioje Osmanų imperijos pajėgų vykdytos armėnų žudynės įvardijamos kaip genocidas.

Valdančiosios kairiųjų ir dešiniųjų koalicijos bei opozicijai priklausančių žaliųjų parengta rezoliucija pavadinta „Armėnų ir kitų krikščionių mažumų genocido 1915 ir 1916 metais atminimas ir paminėjimas“, o ginčijamas žodis genocidas (Völkermord) figūruoja visame dokumento tekste.

Balsavimas Bundestage įvyks praėjus kiek daugiau nei metams po to, kai prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas) tapo Vokietijos aukščiausio rango valstybės pareigūnu, kuris oficialiai pavartojo genocido terminą armėnų tragedijai įvardyti, sulaukdamas piktos reakcijos iš Turkijos.

Kiek keistai atrodo balsavimui pasirinktas laikas, turint galvoje, kad Vokietijai ir Europos Sąjungai reikalinga Turkijos pagalba siekiant pažaboti migrantų antplūdį, nors įtampą Berlyno ir Ankaros santykiuose kursto virtinė nesutarimų įvairiais klausimais, įskaitant žmogaus teises.

Ankaroje turkų premjeras Binali Yildirimas (Binalis Jildirimas) padidino spaudimą dėl šio balsavimo, pavadinęs jį „absurdišku“, ir perspėjo dėl pasekmių ryšiams su Vokietija, jei ta rezoliucija bus priimta.

„Šis balsavimas – absurdiškas. Istorija turėtų būti palikta istorikams“, – sakė B.Yildirimas ir pažymėjo, kad žmonių žūtys buvo „įprastas“ dalykas karo sąlygomis.

Perspėdamas dėl „neigiamo poveikio“ ryšiams tarp Ankaros ir Berlyno, jeigu ta rezoliucija būtų priimta, Turkijos premjeras pareiškė: „Tas tekstas mums neturi jokios reikšmės. Jis bus niekinis ir negaliojantis.“

Tačiau B.Yildirimas teigė, kad Turkija dėl to balsavimo neatšauks susitarimo su Europos Sąjunga, turinčio pažaboti migrantų antplūdį.

Armėnų genocidą yra pripažinusios daugiau kaip 20 valstybių, tarp jų – Prancūzija ir Rusija.

„Pykdo kitos valstybės vadovą“

Turkija ir Armėnija seniai vaidijasi dėl Pirmojo pasaulinio karo laikų žudynių.

Armėnai tvirtina, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais, byrant Osmanų imperijai, ir siekia, kad šios žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos genocidu.

Turkija ginčija tokią interpretaciją, sakydama, kad aukų skaičius yra išpūstas ir kad dauguma žuvusiųjų buvo pilietinio karo aukos. Pasak Ankaros, apie 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš savo valdytojus osmanus.

Bundestago balsavimo išvakarėse Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas dienraščiui „Bild“ sakė: „Nebūtų teisinga nepavadinti genocidu armėnų genocido vien todėl, kad tai pykdo kitos ... valstybės vadovą.“

„Esu tikras, kad Bundestago politikai mato taip pat ir nebus įbauginti“, – pridūrė jis.

Kalbama apie istorinio teisingumo atkūrimą, tai yra visos tarptautinės bendrijos pareiga genocido aukų atminimui“, – savo ruožtu naujienų agentūrai AFP sakė Armėnijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Tigranas Balajanas.

Jis pridūrė, kad šis pripažinimas yra “svarbus siekiant užkirsti kelią genocidui ateityje“.

Nuo praėjusių metų rengtoje rezoliucijoje žiaurumai prieš armėnus aiškiai įvardijami kaip genocidas. Dokumente rašoma: „Jų likimas yra masinio naikinimo, etninio valymo, išvarymo ir išties genocido, tokiu siaubingu būdu paženklinusių XX amžių, pavyzdys“.