Vokietijos prezidento išrinkimas įtvirtins buvusių „rytiečių“ triumfą

Buvusios Rytų Vokietijos žmogaus teisių aktyvistas Joachimas Gauckas sekmadienį turi būti išrinktas devintuoju Vokietijos pokario prezidentu ir taip įtvirtinti „rytiečių“, arba buvusių „osių“, triumfą, kai du aukščiausi šalies postai pirmą kartą atitenka jų atstovams.

Kanclerė Angela Merkel, kuri taip pat augo komunistinėje Rytų Vokietijoje, vasario mėnesį parėmė 72 metų J.Gaucko kandidatūrą. Tai įvyko iš prezidento posto atsistatydinus jos buvusiam sąjungininkui Christianui Wulffui, kurį užklupo skandalai dėl nesąžiningumo.

Populiarų J.Gaucką, liuteronų pastorių, kuris po Vokietijos susivienijimo 1990 metais buvo didžiulio Rytų Vokietijos slaptosios policijos „Stasi“ palikto archyvo vadovas, remia visos pagrindinės partijos; ir tai reiškia, kad jo pergalė praktiškai garantuota.

Visuomeninė televizija ZDF jėgas, į du aukščiausius valstybės postus vienu metu iškėlusias „rytiečius“, pavadino „beveik politiniu stebuklu“.

Speciali deputatų ir regionų atstovų asamblėja susirinks sekmadienį ryte į ekumenines pamaldas, o paskui pradės darbą Reichstago pastate Berlyno centre.

Tik kraštutinių kairiųjų „Kairė“ („Die Linke“), kuriai priklauso keli buvę Rytų Vokietijos komunistai, nepritaria J.Gauckui. Ši partija kandidate iškėlė garsią nacių medžiotoją Beate Klarsfeld.

J.Gauckas yra sakęs, kad jam reikės pereiti nuo susikurto „demokratijos mokytojo“ bei kalbų sakytojo vaidmens prie valstybės veikėjo rolės. Vokietijos prezidento postas yra daugiausia reprezentacinis, tarsi šalies moralinis kelrodis.

„Tikrai turėsiu dirbti su savimi ir prašyti patarimų, - savaitraščiui “Der Spiegel„ sakė šis tiesiai kalbantis kandidatas. - Kaip galiu likti savimi ir nesiliauti provokuoti?“

Žurnalas rašo, kad J.Gauckas galbūt yra idealiai tinkamas padėti vesti šalį, kuri dėl audringos istorijos kartais atrodo bijanti savo pačios stiprybės.

„Jis nori išvaduoti vokiečius nuo jų laisvės baimės, sutrikimo dėl atviros visuomenės ir jiems prieinamos nuomonių įvairovės, - rašo “Der Spiegel„. - Jis norėtų prikelti juos iš pilietinės letargijos, paskatinti veikti, dalyvauti sunkiame demokratijos žaidime“.

J.Gauckas dvasininku tapo komunistinėje valstybėje ir sąlygine Bažnyčioms suteikta laisve naudojosi žmogaus teisėms ginti. Vėliau jis tapo vienu taikios revoliucijos, kuri padėjo 1989 metais nuversti Berlyno sieną, lyderių.

Jis sako norintis, kad dominuojanti jo prezidentavimo tema būtų laisvė, ir trokšta matyti šalį, kuri pergyvenusi dvi diktatūras pasiėmė laisvę kaip dovaną, kurią reikia naudoti išmintingai.

Turkų dienraščiui „Hurriyet“ J.Gauckas šią savaitę sakė, kad savo kadencijos prioritetu padarys ir imigrantų integraciją.

Nors A.Merkel per praėjusius prezidento rinkimus 2010 metų birželį rėmė Ch.Wulffą, kuris taip pat yra konservatorius, o ne J.Gaucką, kuris nepriklauso jokiai partijai, jos patirtis dėl valstybės represijų skatino ją deklaruoti panašias politines vertybes.

„Nėra nieko, kas įkvėptų mane labiau, nieko, kas labiau mane skatintų, nieko, kas pripildytų mane pozityvesnių jausmų, nei laisvės jėga“, - 2009-ųjų lapkritį sakydama kalbą JAV Kongrese pareiškė A.Merkel.

A.Merkel, kuri į politiką atėjo tik po Berlyno sienos griuvimo, ir J.Gauckas taip pat žymi ilgos vedusių, dažniausiai katalikų bendruomenei priklausančių šalies lyderių tradicijos pabaigą.

Kanclerė neturi vaikų, yra išsiskyrusi ir ištekėjusi antrą kartą, o J.Gauckas nebegyvena su žmona, bet priešinosi raginimams skirtis ir vesti savo ilgametę draugę, 52 metų žurnalistę Danielą Schadt.

Tačiau politologas Klausas Schroederis (Klausas Šrėderis) atsitiktinumu pavadino tai, kad du „rytiečiai“ tuo pačiu metu iškopė į aukščiausius šalies postus, ir sakė, kad prireiks dar 20-ies metų, kol „vakariečiai“ užleis savo absoliutų dominavimą vyriausybėje, versle ir žiniasklaidoje.


Šiame straipsnyje: Joachimas Gauckas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių