Turkija iš armėnų genocidą pripažinusios Vokietijos atšaukia ambasadorių

Atšaukia ambasadorių

Turkija atšaukė savo ambasadorių iš Berlyno, vos tik Vokietijos parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje 1915 metais vykusios armėnų žudynės yra pripažįstamos genocidu, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“, cituodama Turkijos premjerą.

„Mes atšaukėme savo ambasadorių iš Vokietijos (Huseyiną Avni Karslioglu (Chiusejiną Avnį Karslıohlu) konsultacijoms“, – pranešė ministras pirmininkas Binali Yildirimas (Binalis Jildirimas).

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ketvirtadienį perspėjo, kad Osmanų imperijoje vykusių armėnų žudynių pripažinimas Vokietijos parlamente genocidu „rimtai paveiks“ dvišalius santykius.

„Rezoliucija, kurią priėmė Vokietijos parlamentas, rimtai paveiks Vokietijos ir Turkijos santykius“, – pareiškė R.T.Erdoganas, patvirtindamas, kad Ankara atšaukia savo ambasadorių iš Vokietijos konsultacijoms.

Vokietijos reikalų patikėtinis Turkijos sostinėje taip pat yra iškviestas į Turkijos užsienio reikalų ministeriją, nurodė Vokietijos ambasados Ankaroje atstovas naujienų agentūrai AFP.

Vokietija priėmė rezoliuciją

Tik vienas Bundestago deputatas balsavo prieš, o dar vienas susilaikė, kai parlamento nariai balsavo pakeldami rankas dėl rezoliucijos „Armėnų ir kitų krikščionių mažumų genocido 1915 ir 1916 metais atminimas ir paminėjimas“.

Kanclerė Angela Merkel balsavime nedalyvavo, o pareigūnai aiškino, kad vyriausybės vadovė negalėjo to padaryti dėl įtemptos darbotvarkės. Tačiau jos atstovė Christiane Wirtz (Kristianė Virc) leido suprasti, kad A.Merkel šį dokumentą palaiko.

Turkijos premjeras Binali Yildirimas (Binalis Jildirimas) šią savaitę sakė, kad jo šalis neatšauks susitarimo su Europos Sąjunga dėl pastangų mažinti į Bendriją plūstančių migrantų srautą, jeigu Berlynas priimtų tą rezoliuciją, bet anksčiau ketvirtadienį pareiškė pareigūnams Ankaroje, kad tas balsavimas yra „tikras draugystės išbandymas“.

„Kai kurios tautos, kurias laikome draugais, susidūrusios su vietos politikos problema mėgina nukreipti dėmesį nuo to, - sakė jis per valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos posėdį. - Ši rezoliucija yra to pavyzdys.“

B.Yildirimas susilaikė nuo tiesioginio pagrasinimo Vokietijai politinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis, tačiau pridūrė: „3,5 mln. turkų gyvena Vokietijoje ir aktyviai prisideda prie jos ekonomikos.“