Vokietijoje parengtos pataisos, švelninčios ES dujų direktyvą „Nord Stream 2“

Prieš pusmetį priimtos direktyvos pataisos skelbia, kad vamzdynų iš trečiųjų šalių atkarpoms ES šalių teritorijose, taip pat ir jų teritoriniuose vandenyse, galioja tokie pat reikalavimai kaip ES vidaus dujotiekiams.

Vieni pagrindinių direktyvos reikalavimų – magistralinių dujotiekių negali valdyti su dujų tiekėju susijusi įmonė, kiti tiekėjai taip pat turi turėti galimybę naudotis tokiu dujotiekiu, dujų transportavimo tarifai turi būti konkurencingi ir reguliuojami ES tarnybų, dujotiekio veikimas turi būti skaidrus, ypač tiekimo saugumo požiūriu.

Tai reiškia, kad dabar vienintelis projektą vystančios bendrovės akcininkas Rusijos koncernas „Gazprom“ negalės dujotiekio valdyti, o pusė jo pralaidumo turės būti rezervuota alternatyviems tiekėjams.

Atnaujinta direktyva leidžia išimtis, tačiau tik Europos Komisijai joms pritarus.

„Bloomberg“ žiniomis, Berlyne parengtas įstatymo projektas leistų „Gazprom“ tvirtinti, kad projektas buvo baigtas gegužę, todėl jam turėtų būti taikomos senosios taisyklės. Anot agentūros, Vokietijos politikai siūlo apibrėžti „projekto užbaigimo“ sąvoką ne pagal statybos, o pagal investavimo į jį užbaigimo datą.

„Bloomberg“ primena, kad kaip finansuotojos ir būsimos naudos gavėjos šiame projekte dalyvaujančios Vokietijos kompanijos į jį investavo 2 mlrd. eurų.

Danija, paskutinė iš penkių Baltijos jūros regiono valstybių, kurių leidimai buvo būtini „Nord Stream 2“ projektui įgyvendinti, praėjusią savaitę pagaliau leido vamzdyną tiesti per jos išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje.

Šį Danijos energetikos agentūros sprendimą sveikindamas „Gazprom“ pareiškė, jog vamzdyno atkarpa Danijos jurisdikcijoje bus nutiesta per penkias savaites, o visą projektą pavyks užbaigti iki planuoto termino – iki šių metų pabaigos.

Daugiau kaip 1,2 tūkst. kilometrų ilgio, 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo, maždaug 9,5 mlrd. eurų kainuosiantis vamzdynas klojamas greta nuo 2011-ųjų pabaigos veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“.

Dujotiekio rėmėjai sako, kad jis atpigins dujas Europai, o kritikai tvirtina, jog naujas vamzdynas leis Maskvai eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę, o padidėjusią Europos priklausomybę nuo jų – panaudoti kaip politinio poveikio priemonę.

„Gazprom“ partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“.