Vladimiras Putinas vėl tapo Rusijos prezidentu

Pirmadienį 12 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku Kremliaus didžiuosiuose rūmuose prasidėjo Vladimiro Putino inauguracija į prezidentus.

V.Putino kortežas, lydimas motociklininkų, įvažiavo į Kremlių per Spaso bokšto vartus, atidaromus tik per ypač iškilmingas ceremonijas.

Per iškilmingą inauguracijos ceremoniją Kremliuje V.Putinas prisiekė konstitucija, pagal kurią jo kadencija dabar truks šešerius metus.

V.Putinas priesaikos žodžius ištarė dešinę ranką padėjęs ant specialaus Rusijos Federacijos konstitucijos egzemplioriaus, kuris drauge su prezidento vėliava ir herbu yra Rusijos prezidentinės valdžios simbolis.

Priesaikos tekstas skelbia: „Prisiekiu vykdydamas Rusijos Federacijos prezidento įgaliojimus gerbti ir saugoti žmogaus ir piliečių teises bei laisves, laikytis Rusijos Federacijos konstitucijos ir ją ginti, ginti valstybės suverenumą ir nepriklausomybę, saugumą ir vientisumą, ištikimai tarnauti tautai“.

Šioje ceremonijoje panaudotos Konstitucijos kopijos aplankas buvo tas pats, kuris buvo naudojamas per ankstesnio prezidento Dmitrijaus Medvedevo prisaikdinimą, tačiau pagrindinio įstatymo tekstas nuo to laiko buvo pakeistas: pagal naujausias pataisas šalies vadovas renkamas šešeriems, o parlamentas – penkeriems metams.

V.Putinui perskaičius priesaikos tekstą, Rusijos Konstitucinio Teismo pirmininkas Valerijus Zorkinas paskelbė, kad prezidentas oficialiai pradėjo eiti pareigas.

Jo inauguracijos ceremonijoje dalyvauja vykdomosios, įstatymų leidžiamosios ir teismų valdžios, pagrindinių religinių bendruomenių atstovai, užsienio diplomatai, visuomeninių organizacijų atstovai ir žurnalistai - iš viso maždaug 2 tūkst. žmonių.

Ketvirtojo Rusijos prezidento inauguracijos ceremonijos eiga iš esmės nebuvo pakeista, ji vyks pagal scenarijų, analogišką 2000, 2004 ir 2008 metais vykusioms prezidentų prisaikdinimo ceremonijoms.

Inauguracija vyks trijose Didžiųjų Kremliaus rūmų salėse – Georgijaus, Aleksandro ir Andrejaus.

Laukia išbandymų metas

V.Putinas per savo pirmąsias dvi kadencijas vadovavo naujai Rusijos stabilumo erai, perėmęs šalies vairą per chaosą, kuris temdė jo nepastovaus būdo pirmtako Boriso Jelcino epochą.

Tačiau dabar Rusijos visuomenėje vyksta spartūs pokyčiai, nematyti nuo Sovietų Sąjungos griuvimo: kylanti vidurinė klasė vis labiau kritikuoja Kremlių, o internetas tampa nauju kanalu šiai kritikai, aplenkiant pompastišką valstybinę žiniasklaidą.

Protestai Maskvoje prieš V.Putino dominavimą politikoje ir klastojimų aptemdytus pernai gruodį vykusius parlamento rinkimus pritraukdavo daugiau nei 100 tūkst. žmonių ir tapo precedento neturinčiu iššūkiu valdžiai.

Oficialiosios parlamento opozicijos lyderiai pastaraisiais metais beveik nesivargindavo kritikuoti V.Putiną, tad šiuos protestus įkvėpė nauji, aktyviai internetu besinaudojantys veikėjai, tokie kaip kovotojas prieš korupciją Aleksejus Navalnas.

Balandį savo paskutiniame kreipimesi į parlamentą prieš paliekant premjero postą V.Putinas pripažino, kad rinkimų laikotarpis buvo „įtemptas“, tačiau pareiškė laukiantis visų politinių jėgų vienybės.

Tačiau po didžiausių demonstracijų opozicijos protestai išsikvėpė, o jos lyderiai stengiasi peržengti skirtumus itin margoje draugijoje, sudarytoje iš ultrakairiųjų, nacionalistų ir liberalų.

Nors V.Putinas kovo 4 dieną vykusius prezidento rinkimus laimėjo triuškinama 63,6 proc. balsų dauguma, opozicija tvirtina, kad jo populiarumas buvo padidintas nešvariais valdžios triukais, taip pat sako, jog nepasitenkinimas tebesiveržia.

„Netgi režimui ištikimi žmonės supranta, kad pagrindinės Rusijos problemos - gyventojų skaičiaus mažėjimas, korupcija, valstybės institucijų griovimas ir priklausomybė nuo naftos eksporto - nebus išspręstos po gegužės 7-osios“, - liberalių pažiūrų opozicijos lyderis Borisas Nemcovas rašė savo tinklaraštyje radijo Echo Moskvy" svetainėje.

Įsigaliojus konstitucijos pataisai, numatančiai, kad Rusijos prezidento kadencija truks šešerius, o ne ketverius metus, analitikai perspėjo, kad V.Putinas gali patirti rūpesčių, jeigu nesiims reikiamų veiksmų tuo metu, kai išties reikalingos permainos.

Maskvoje įsikūrusio Levados centro politinių studijų direktorius Borisas Dubinas sakė, kad žmonės kol kas pasiruošę susitaikyti su naująja vadovavimo šaliai sistema, tačiau pirmoji V.Putino mandato pusė bus lemiama.

„Jeigu per ateinančius trejus metus didžiosios problemos nebus sprendžiamos ir toliau smarkiai reikšis, kartu su naftos kaina, kuri nėra labai didelė - gali kilti rimtų problemų“, - jis sakė naujienų agentūrai AFP.

V.Putinas, kuris per savo pirmąją kadenciją Kremliuje buvo kritikuojamas nesugebėjęs įvykdyti pažadų imtis radikalių reformų, šįkart žadėjo per ateinančius trejus metus padaryti Rusijos ekonomiką viena iš penkių didžiausių pasaulyje, taip pat pagerinti aplinką investicijoms.

Prognozuojama, kad užsienio politikoje V.Putinas tvirtai gins Rusijos interesus ir nevengs provokuoti Vakarų šalių pykčio. Ši pozicija jau tapo akivaizdi kelias pastarąsias savaites Maskvos požiūryje į krizę Sirijoje ir NATO priešraketinės gynybos planus Europoje.

Tačiau jis taip pat paskelbė savo prioritetu planus įkurti Eurazijos Sąjungą - naują buvusių sovietinių respublikų organizaciją, kuri, kaip mano analitikai, būtų grįžimas prie Sovietų Sąjungos, dėl kurios žlugimo buvęs KGB agentas V.Putinas viešai apgailestavo.