- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Višegrado ketverto šalių lyderiai, penktadienį susitikę Varšuvoje su Vokietijos kanclere Angela Merkel, paragino Europos Sąjungą įkurti jungtinę bloko armiją.
„Turime laikyti saugumą prioritetu – pradėkime nuo bendros Europos armijos įkūrimo“, – dešiniųjų pažiūrų Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sakė per derybas su Čekijos, Lenkijos, Slovakijos ir Vokietijos lyderiais.
Šių penkių šalių lyderių susitikimas Varšuvoje yra vienas iš daugelio Bendrijos narių grupių pasitarimų dėl ES ateities po būsimo Didžiosios Britanijos atsiskyrimo.
Kairiųjų pažiūrų Čekijos premjeras Bohuslavas Sobotka irgi pareiškė, kad „turėtume taip pat pradėti diskusiją apie bendros Europos armijos sukūrimą“.
A.Merkel taip pat palaikė idėją stiprinti saugumą, bet paragino labai kruopščiai apgalvoti, kaip bus įgyvendinami šie planai.
„Saugumas – fundamentalus klausimas... Mes kartu galime daugiau nuveikti saugumo ir gynybos srityse“, – sakė ji.
„Brexit“ (Britanijos išstojimas iš ES) nėra eilinis įvykis – tai lūžio taškas ES istorijoje, todėl mums reikia parengti labai kruopštų atsaką“, – pridūrė A.Merkel.
Tuojau po birželio 23 dieną Britanijoje įvykusio „Brexit“ referendumo įtakingas Lenkijos valdančiosios dešiniosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) paragino imtis ES institucijų reformų, kad Bendrija būtų pertvarkyta į valstybių konfederaciją, turinčią prezidentą, kuriam būtų pavaldžios galingos jungtinės bloko ginkluotosios pajėgos.
Iššūkis ES
Vis dėlto bendrų ginkluotųjų pajėgų idėja Europos Sąjungoje yra opi tema.
Visos penkios penktadienį Varšuvoje vykusių derybų dalyvės taip pat priklauso 28 Vakarų valstybių gynybos aljansui – NATO.
Šešios iš 27 šalių, liksiančių Bendrijoje po „Brexit“, nėra NATO narės: Austrija, Kipras, Suomija, Airija, Malta ir Švedija.
27 ES šalių lyderiai rugsėjo 16 dieną susitiks Slovakijos sostinėje Bratislavoje per neformalų pasitarimą. Britanija jame nedalyvaus.
Derybos tikriausiai bus sunkios, nes Berlyno siūloma centralizuotos Europos federacijos vizija kertasi su valstybių konfederacijos modeliu, populiariu tarp rytinių ES narių.
Migracijos politika – dar viena itin prieštaringai vertinama tema. Višegrado šalys atsisako priimti pabėgėlių pagal ES kvotų sistemą, palaikomą Berlyno.
A.Merkel penktadienį tvirtino, kad pasiliekančios narės privalo susitelkti į Bendrijos stiprinimą – skatinti ekonomiką ir „ieškoti bendros pozicijos“, nors jos ir nesutaria daugeliu klausimų, tokių kaip migracijos politika.
Lenkija penktadienį ragino lyderius susitelkti į ekonomikos augimą ir spręsti, anot Varšuvos, demokratijos stygiaus Europos institucijose problemą.
Dešiniųjų pažiūrų Lenkijos premjerė Beata Szydlo (Beata Šydlo) kvietė imtis „reformų, kurios, kaip tikisi europiečiai, leistų Europos Sąjungai tapti stipresne, orientuota į plėtrą Bendrija“.
„Turime grąžinti pojūtį, kad Bendrija tikrai jiems (europiečiams) tarnauja ir kad jie yra jos šeimininkai“, - sakė ji.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lenkija nori atsisakyti „konfrontacinės retorikos“ Berlyno atžvilgiu
Po daug metų trukusios įtampos Lenkija, pasak užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio, nori „pataisyti“ santykius su Vokietija. Parlamente Varšuvoje pristatydamas proeuropietiškos vyriausybės užsienio politiką, jis sakė:...
-
NATO vadovas: Ukrainai dar ne per vėlu nugalėti Rusiją
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad „Ukrainai dar ne per vėlu nugalėti“ Rusiją, jei jos sąjungininkės vykdys pažadus tiekti daugiau ginklų. ...
-
Korupcija įtariamas Ukrainos žemės ūkio ministras siūlo atsistatydinti2
Ukrainos žemės ūkio ministras ketvirtadienį pasiūlė atsistatydinti po to, kai buvo įvardytas oficialiu įtariamuoju daugiamilijoninės korupcijos tyrime, pranešė Aukščiausiosios Rados pirmininkas. ...
-
Popiežius ragina konfliktus spręsti derybomis
Dėl daugybės ginkluotų konfliktų pasaulyje popiežius Pranciškus paragino ieškoti sprendimų prie derybų stalo. ...
-
Danija didina karinę pagalbą Ukrainai
Danijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad į pagalbos Ukrainai fondą įtraukia 4,4 mlrd. kronų (587,8 mln. eurų), Kyjivui prašant Vakarų sąjungininkų didesnės paramos kovoje su Rusijos invazija. ...
-
V. Putinas paskelbė, kada vyks į Kiniją
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad gegužės mėnesį planuoja apsilankyti Kinijoje – tai bus jo pirmoji kelionė į užsienį po perrinkimo kovo mėnesį. ...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“5
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
18 šalių vadovai ragina „Hamas“ paleisti įkaitus1
Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir daugiau nei dešimties kitų šalių vadovai ketvirtadienį bendrame pareiškime paragino palestiniečių kovotojų grupuotę „Hamas“ paleisti dešimtis laikomų ...
-
JAV Aukščiausiasis Teismas nagrinės D. Trumpo ieškinį dėl teisinės neliečiamybės
JAV Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį išklausys argumentus dėl to, ar buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) turėtų būti atleistas nuo baudžiamojo persekiojimo už veiksmus, kuriuos padarė eidamas &...
-
Smurto apimtame Haityje prisaikdinta laikinoji taryba
Krizės apimtame Haityje ketvirtadienį prisaikdinta ilgai laukta laikinoji taryba, valdysianti šalį pereinamuoju laikotarpiu, naujienų agentūrai AFP pranešė vienas oficialus asmuo. ...