Kelionė ten, kur uždrausta numirti

Svalbardo gyventojams uždrausta mirti tėvynėje, už miestelio ribų privaloma vaikščioti su šautuvais, tenka gintis nuo žuvėdrų ir išgyventi pusmetį trunkančią dieną bei naktį.

Svalbardo (Norvegija) gyventojams uždrausta mirti tėvynėje, už miestelio ribų privaloma vaikščioti su šautuvais, tenka gintis nuo žuvėdrų ir išgyventi pusmetį trunkančią dieną bei naktį.

12 laipsnių šilumos – karšta

Norvegijos Karalystei priklausantį Svalbardą lietuviai dažniausiai vadina Špicbergenu – pagal didžiausios ir labiausiai turistų lankomos salos pavadinimą, nors norvegams ir amerikiečiams įprastas salyno vardas priverčia susimąstyti, kur tai?

"Nemėgstu karštos lietuviškos vasaros, – šypsojosi Lietuvos Magelano titulą turintis keliautojas Dainius Kinderis, per karščius išmaišęs ir Afriką, ir didelę dalį Azijos. – Man patinka keturi metų laikai, tarp kurių yra ir žiema, todėl 10 laipsnių šilumos į šiaurę nuo Europos salyne Arkties vandenyne buvo idealu. Beje, vietos gyventojai, oro temperatūrai pakilus iki 12 laipsnių šilumos, važiuoja dviračiais už miesto degintis ant akmenų."

Skandinaviškos tvarkos ir švaros vilnietis Svalbarde nesurado. Ir iš pradžių stebėjosi matydamas pramonines šiukšles, išvirtusius senus stulpus, apleistus medinius pastatus, šachtas, bažnyčias.

"Kas buvo statyta iki 1946 m. – jų kultūrinis paveldas, negalima keisti, perdaryti, nes jie savo istoriją skaičiuoja nuo 1920 m., kai tarptautinė bendruomenė Svalbardą pripažino Norvegijai", – aiškino D.Kinderis.

Apie 3 000 gyventojų turinčiame salyne nėra eskimų ar kitokių šiaurietiškų tautelių palikuonių. Jiems ši vieta Arkties vandenyne buvo pernelyg tolima.

Dvi mokytojos ir dvi medikės

"Tikrieji Svarbardo gyventojai – norvegai. Bet sutikau būrį azijietiškų bruožų žmonių – tai prieš 30 metų atvykę tajai. Gali būti, kad juos paviliojo tai, jog Svalbarde nesudėtingos sąlygos atvykti dirbti ir gyventi, – svarstė D.Kineris. – Universitete mokosi apie 300 studentų iš įvairių pasaulio šalių, kurie įprastai dirba barmenais, padavėjais, gidais."

Dviejų aukštų modernioje ligoninėje dirba dvi medikės: viena – odontologė, kita – visų kitų ligų specialistė. Mokykloje, kurioje  mokosi 30 vaikų, yra dvi mokytojos: muzikos ir visų kitų mokslų.

Bene egzotiškiausia vieta – Barencburgas, miestas, kuriame gyvena prieš 300 metų įsikūrę rusai. "Pasijutau kaip Sibire, – šyptelėjo D.Kinderis. – Seni, apleisti nameliai su langinėmis. Ant suoliukų sėdintys ir gliaudantys saulėgrąžas – paprasti, bet šiurkštoki, daug besikeikiantys žmonės."

Salyne neauga medžiai, todėl rusai nupiešė paveikslus su medžiais ir juos iškabinėjo ant namų.

Dauguma rusų, kaip ir ukrainiečių, dirba šachtose, tadžikai – statybininkais, armėnai – vairuotojais. Iki šachtos nutiestas kilometro ilgio betoninis kelias, kuriuo kursuoja autobusas.
"Buvau šokiruotas, kai čia sutikau ir septynerius metus gyvenančią lietuvę, – nusijuokė D.Kinderis. – Ištekėjo už vietinio, augina vaiką ir, kaip sakė, yra laiminga. Teigė, kad turi visko. Yra ir naktinis klubas, ir restoranų, ir barų. O didžiausią stresą sukelia iš kruizinio laivo pasipylę apie 3 000 turistų."

Už miestelio – tik su šautuvu

Dažniausiai Svarbardą lankantys turistai – norvegai, kurie įprastai atvyksta pailsėti ir prisigerti.

"Taurė vyno Osle kainuoja 40, čia – 20 litų, tad norvegams salyne daug pigiau, todėl jie atvyksta praleisti savaitgalio ar Kalėdų atostogų, – pasakojo D.Kinderis. – Šokiravo, kad Svalbarde skatina vartoti alkoholį reklamuodami, kad tuomet per mokesčius sugrįš daugiau pinigų. Todėl mačiau nemažai geriančio jaunimo."

Dainius su draugu lankėsi ir šiauriausiai įrengtame restorane, kur sočiai papietavo už 600 litų, ir šiauriausioje bažnyčioje, kurioje temperatūra siekė 30 laipsnių karščio: "Viduje – nė vieno žmogaus, altorius, vieta užkąsti ir išgerti kavos. Viskas įrengta kaip aukščiausio lygio restorane, bet turi apsitarnauti, įmušti į kasą ir palikt du eurus. Inde palikta krūva kronų – bene pusketvirto tūkstančio litų."

Už miestelių teritorijos galima išvykti tik su šautuvais: tam reikia gauti gubernatoriaus leidimą. Svalbarde priskaičiuojama apie 3 000 poliarinių meškų, kurios per pastaruosius 40 metų sudraskė apie 30 žmonių.

"Vis dėlto šautuvais šaudyti uždrausta. Užpuolėją reikia atbaidyti raudona signaline šviesa ir tik tada, jei nebeliks kitokios galimybės, šauti, – pasakojo keliautojas. – Todėl kas antras gyventojas vaikšto su šautuvu, kurį palieka prie baro durų, nes su ginklais įžengti uždrausta."

Agresyvios žuvėdros

D.Kinderį užpuolė ne meškos, bet poliarinės žuvėdros – Longjyrbieno miesto gatvėje, Špicbergeno saloje.

"Pastebėjome žmogų, kuris nuo galvos kažką baidė lyg muses. Paaiškėjo, kad žmogus gynėsi nuo įžūlios žuvėdros. Ji atakavo ir mus", – prisiminė keliautojas.

Vėliau lietuviai perskaitė iškabintą atmintinę, kad poliarinės žuvėdros mieste, netoli kelio, suka lizdus ir peri kiaušinius. Mat poliarinės lapės, ėdančius jų kiaušinius, bijo eiti ant kelio, kur būna haskių.

"Žuvėdros atakuoja agresyviai. Dėl viso pikto užsidėjau akinius. Vietiniai tą vietą praeina virš galvos iškėlę bambukines lazdas, tuomet žuvėdros puolą lazdą", – sakė D.Kinderis.

Kūnai neirsta

Žiemą uostas užšąla, o geriausia Svalbardą aplankyti kovo–balandžio mėnesiais, kai baigiasi poliarinė žiema, bet dar yra sniego. Galima važinėtis ir šunų kinkiniais, ir sniego motociklais.

"Vietiniams poliarinė naktis, trunkanti apie pusmetį, yra malonesnė už poliarinę dieną, nes kai savaitėmis netemsta dauguma žmonių, nors jau įpratę, vaikšto paraudusiomis akimis", – Dainius irgi pajuto, ką reiškia, kai spigina itin skaisti saulė, kuri prasiskverbia į namus ir užmigti labai sunku.

Dar sunkiau Svalbarde mirti. Pusiau rimtai, pusiau juokais sakoma, kad tai daryti uždrausta. Špicbergene yra kapinės su 30 kryžių. Pradėję laidoti mirusiuosius savo kapinaitėse vietiniai netruko įsitikinti, kad amžinojo įšalo žemėje kūnai neirsta, – pasklido virusas.

Todėl senas, paskutines dienas gyvenantis žmogus išsiunčiamas mirti kitur. Jei mirtis smogė netikėtai, žuvusio, paskendusio ar nuo ligos staiga mirusio gyventojo palaikus taip pat išveža iš Svalbardo.


Pigiau nei Norvegijoje, bet brangu

Ekskursija Arkties vandenynu poliariniu laivu, galimybė pamatyti meškas, ruonius, ledynus, aplankyti rusų kaimą, paskanauti banginių mėsos – 500 litų.

Kelionė haskių kinkiniu – 300 litų.

Kelionė baidarėmis fiorde – 400 litų.

Karštas patiekalas – 100–200 litų.

Nakvynė viešbutyje – nuo 350 litų.

Skrydis pirmyn atgal iš Lietuvos – apie 2 000 litų.


Salynas – karalystės dalis

Svalbardas yra Norvegijos Karalystės dalis, esanti Arkties vandenyne į šiaurę nuo Europos žemyno. Jis susideda iš salų grupės nuo 74° iki 81° šiaurės platumos ir nuo 10° iki 34° rytų ilgumos; tai yra šiauriausia Norvegijos Karalystės valda. Trys iš šių salų yra gyvenamos: Špicbergenas, Lokių sala ir Hopenas.

Svalbardas yra šiauriausiai esanti Europos teritorija. Salos iš viso užima 62 050 kv. km, tarp jų išsiskiria trys didelės salos: Špicbergenas (39 000 kv. km), Šiaurės Rytų Žemė (Nordaustlandet) (14 600 kv. km) ir Pakraščio sala (Edgeøya) (5 000 kv. km). Taip pat yra mažesnė Barenco sala (Barentsøya).


Šiame straipsnyje: SvalbardasNorvegijakelionės

NAUJAUSI KOMENTARAI

www

www portretas
wau kaip faina!!! Dekui uz toki puiku straipsni! as noriu ten nuvykti!!!!
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių