Vienintelė intriga Rusijos prezidento rinkimuose – jų skaidrumas

Kovo 4-ąją Rusija rinks prezidentą ir beveik neabejojama, kad juo vėl taps dabartinis šalies premjeras Vladimiras Putinas.

Tačiau ar galima sakyti, kad šioje šalyje niekas nesikeičia? Pats V. Putinas savo rinkiminėje kampanijoje kviečia tęsti pradėtus darbus, tačiau visuomenė vis mažiau juo pasitiki ir vis aktyviau šį nepasitikėjimą reiškia.
 
Be to, atsiranda naujų lyderių – tiek iš verslo, tiek iš internetinės erdvės. Tai jauni žmonės, gebantys mobilizuoti minias bei raginantys nesitaikstyti su esama padėtimi. Tačiau ar jie tikrai nepriklausomi ir ar jų idėjos nekelia abejonių?

V. Žirinovskis ir G. Ziuganovas – nuolatiniai kandidatai

„Mažas nususęs asilas tapo mūsų šalies simboliu“, – agitaciniame vaizdo klipe sako jau penktą kartą į Rusijos prezidento postą kandidatuojantis Vladimiras Žirinovskis. Sėdėdamas rusiškose rogėse jis čaižo botagu stovintį asilą, o šis, kaip ir visa šalis, nejuda iš vietos.

Kitas nuolatinis kandidatas – komunistas Genadijus Ziuganovas – tikina, kad net kai atrodo, jog nieko nepakeisi, išeitis yra.

Be visiems gerai pažįstamų G. Ziuganovo ir V. Žirinovskio, kuriuos politologai jau seniai pakrikštijo lojalia opozicija, prezidento posto siekia ir socialdemokratas Sergejus Mironovas.

Jis orientuojasi į vargingai gyvenančius ir pensinio amžiaus žmones, žadėdamas padvigubinti pensijas ir socialines išmokas. Tačiau ir S. Mironovas realia opozicija esamai valdžiai nelaikomas, nes iki praėjusių metų užėmė aukštą valstybinį postą ir tik iš jo išmestas ėmė kritikuoti „Vieningąją Rusiją“ bei jos lyderius.

Vienintelis visiškai naujas veidas politikoje yra 46-erių verslininkas Michailas Prochorovas – milijardierius, trečias Rusijos turtingiausiųjų sąraše. Jis sakosi esąs vienintelis nepriklausomas kandidatas ir išrinktas žada sutrumpinti prezidento kadenciją iki ketverių metų, grįžti prie tiesioginių sričių gubernatorių rinkimų, kovoti su valdžios sluoksniuose išplitusia korupcija bei reformuoti šalies ūkį.

Varžovams kliūva net M. Prochorovo ūgis

M. Prochorovas drauge su G. Ziuganovu laikomi rimčiausiais kandidatais patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą, kuris, kritus V. Putino populiarumui, gali būti neišvengiamas.

„Tai vienintelis kandidatas, kuris žiūri į ateitį, – sako Jelena Tianina, Maskvos valstybinio universiteto dėstytoja. – Visi kiti kviečia grįžti į praeitį. Vieniems patinka Sovietų Sąjunga, kitiems – carinė imperija. Visi žvalgosi atgal, taip pat ir V. Putinas. O jis [M. Prochorovas] vienintelis laisvas nuo praeities, kalba apie ateitį, apie judėjimą į priekį.“

Apklausos rodo, kad didžiuosiuose miestuose M. Prochorovo populiarumas auga, čia jis antras po V. Putino, o regionuose jį lenkia G. Ziuganovas.

Rusai nebalsuos už jų sąskaita turtus susikrovusius verslininkus – taip sako M. Prochorovo oponentai. Jis kaltinamas net dėl didelio ūgio, esą taip per daug išsiskiria iš kitų. O G. Ziuganovas vienoje debatų laidoje visai rimtai kaltino M. Prochorovą per ilgai užsitęsusiu vienišiaus gyvenimu: penkta dešimtis, o šeima dar nesukurta, neišpildytas gamtos pašaukimas, tad apie kokią politiką toks žmogus gali kalbėti.

Savo ruožtu M. Prochorovas primena, kad kol senieji politikai, taip pat ir G. Ziuganovas, trynė Dūmos kėdes, jis dirbo nepakenčiamomis sąlygomis, gaivino sunaikintą ūkį ir kūrė darbo vietas. Tiesa, laimėjęs rinkimus M. Prochorovas žada susirasti žmoną, parduoti verslą, o didžiąją dalį pinigų skirti labdarai.

Apžvalgininkams tai tik dar vienas ženklas, kad patekti į postą nė vienas kandidatas, išskyrus V. Putiną, ko gero, neturi vilčių.

Ekonomiką gelbėja nafta

Trečiosios prezidento kadencijos siekiantis V. Putinas kalba ne apie reformas, bet apie stabilumą – būtent tai pasiteisino ištikus krizei bei padeda toliau judėti į priekį.

Anot J. Tianinos, tokia retorika rodo, kad ir toliau bus pasitenkinama gyvenimu iš žaliavų pardavimo ir rezervinio fondo kaupimu.

„Aišku, jie giriasi, kokie jie puikūs ir kaip viską suvaldė, tačiau aš manau, kad mūsų krizę sprendė labiau įvykiai Libijoje ir Irane, kurie pakėlė naftos kainas. Mes juk iš naftos laikomės. Tad kol jos vertė kyla, galima tikėtis, kad ekonomika nežlugs. O jei tik kainos kristų perpus, krizė būtų neišvengiama“, – teigia Maskvos valstybinio universiteto dėstytoja.

Pasak J. Tianinos, daugelis vylėsi, kad V. Putinas nebesieks prezidento posto, kad valdžia įsileis naujų žmonių, tad pareiškimas apie kandidatavimą sukėlė pyktį, kuris dar labiau išaugo po neskaidrių Dūmos rinkimų.

Kitaip nei anksčiau žmonės ėmė reaguoti – šimtatūkstantiniai protestai gatvėse, beveik perpus kritęs V. Putino populiarumas ir net demonstratyvi nepagarba.

V. Putinas vengia didelių renginių

Tarptautinėse imtynių varžybose atėjęs pasveikinti sportininkų V. Putinas buvo nušvilptas – pirmą kartą per 12 metų šis politikas susidūrė ne su nuolankia minios tyla, bet su aiškiai reiškiamu nepasitenkinimu. Ir nors V. Putinas stengėsi nesutrikti, jo komunikacijos strategija po šio įvykio pasikeitė iš esmės. Jis ne tik ėmė vengti masinių renginių, bet ir pats nedalyvauja priešrinkiminiuose debatuose su savo oponentais.

Vietoj savęs V. Putinas siunčia atstovus arba patikėtinius, pavyzdžiui, vienoje laidoje V. Putinui atstovavo žinomas rusų kino režisierius ir aktorius Nikita Michalkovas, o M. Prochorovas, reaguodamas į tokį elgesį, vietoj savęs atsiuntė seserį.

Ar tai nereiškia, kad V. Putinui nebesvarbus įvaizdžio kūrimas, o pakanka vien administracinių resusursų? Jis pats teisinasi neturįs laiko agitacijai, mat eina atsakingas pareigas ir priešrinkiminėms kalboms lieka tik viena kita laisva diena, kurią skiria susitikimams su rinkėjais.

„Sakyčiau, jam netgi rekomenduotina vengti tokių didesnių susibūrimų, kur didėja pavojus, kad ten jį gali kas nors nušvilpti ar per mažai ploti. – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Dovilė Jakniūnaitė. – Ypač kai iki tol buvo kuriama labai palaikanti retorika, pasididžiavimo pilno žmogaus vaizdas, tai per šiuos rinkimus jo komunikacinei kampanijai iškilo didelis iššūkis.“

Intriga – pats rinkimų procesas

Nors V. Putino reitingai krenta, juo vis dar pasitikima labiau nei bet kuriuo kitu kandidatu. Tačiau, net jei nugalėtojas akivaizdus, intriga rinkimuose išlieka.

Maskvos valstybinio universiteto dėstytoja J. Tianina sako, kad tai pats rinkimų procesas – išdrįs ar ne V. Putinas atskleisti, koks iš tikrųjų yra jo palaikymas visuomenėje.

„Pagrindinė intriga, kaip balsai pasiskirstys iš tiesų ir kas bus skelbiama protokoluose. Seniau valdžios nepalaikantys žmonės į rinkimus neidavo, nes nematė jokios prasmės. O dabar visi raginami ateiti balsuoti, net jei nepalaiko nė vieno kandidato, kad tik kuo daugiau balsų gautų ne V. Putinas.

Renkami savanoriai stebėtojai, žmonės raginami būti aktyvūs. Tokiu būdu, net jei rezultatai bus sufalsifikuoti, neliks abejonių, kad mus tikrai apgaudinėja“, – teigia J. Tianina.

A. Navalnas – tikros opozicijos viltis?

„Vienas už visus ir visi už vieną“, – skandavo policijos suimami protestuotojai prieš valdžią. Tarp jų buvo ir jau kurį laiką Rusijos įžymybe tapęs 35-erių advokatas Aleksejus Navalnas, savo internetiniame dienoraštyje nuosekliai kritikuojantis valdžią ir aprašantis didžiųjų šalies įmonių aferas. Jo auditorija – apie pusantro milijono skaitytojų kas mėnėsį. Taigi tai milžiniška galia paskleisti žinią ar mobilizuoti žmones protestui.

Po 15 parų arešto A. Navalną žurnalistai sutiko kaip herojų – šis dėstė reikalavimus valdžiai, premjerą vadindamas banditu ir vagimi, ragindamas žmones dalyvauti rinkimuose ir balsuoti prieš V. Putiną.

Vakarų spauda jį pristato kaip tikros opozicijos Rusijoje viltį, tačiau nerimą kelia nacionalistinės pažiūros. Kurį laiką buvęs liberalios „Jabloko“ partijos narys, vėliau nuo jos atsiskyrė dėl nesutapusių pažiūrų.

Internete galima rasti vaizdo klipą, kuriame A. Navalnas, persirengęs stomotologu aiškina, kad dantys be šaknų miršta, tai esą gresia ir Rusijai, jei ji atsisakys savųjų.

Nacionalizmas vis populiaresnis

Pasak D. Jakniūnaitės, A. Navalno retorika kelia nerimą,   juolab kad nacionalistinės pažiūros Rusijoje tampa vis populiaresnės.

„Madinga kalbėti apie rusų tautą, liaudį, šaknų išsaugojimą. Pats V. Putinas, nors mažiau tiesiogiai, kartais tai kalba – pavyzdžiui, apie imigracijos mažinimą, kad kažkokia imigrantų mažuma tampa valstybės ar kažkokio miesto pavojumi“, – sako D. Jakniūnaitė.

Tai, kad pavyzdžiui skandalingasis V. Žirinovskis nuo seno veja imigrantus iš šalies, niekam nekelia nuostabos, tokių išsišokėlių pasitaiko daugelyje šalių, bet ką reiškia panašios pažiūros tarp naujųjų lyderių?

A. Navalnas sako, kad žmonės labiau bijo paties žodžio „nacionalizmas“, o ne jo reikšmės, tačiau vis dar lieka neaišku, koks tikslus ateities Rusijos prezidentu vadinamo naujojo lyderio siūlomas nacionalizmo supratimas.

Kandidatuoti į svarbiausią valstybės postą ateityje jis neatmeta galimybės, o dabar svarbiausiu uždaviniu laiko ateinančių rinkimų skaidrumą ir reakciją į piknaudžiavimą valdžia.

Neseniai Rusijos Vyriausioje rinkimų komisijoje apsilankiusi Europos Tarybos stebėtojų delegacija buvo patikinta, kad Dūmos rinkimuose pasitaikę pažeidimai nebepasikartos – visur bus įrengtos stebėjimo kameros, naudojamos permatomos balsadėžės, garantuojamas stebėtojų ir žurnalistų dalyvavims.

Tačiau pirmą kartą per paskutinį dešimtmetį šioje šalyje daugiausiai pokyčių tikimasi ne iš valdžios veiksmų, bet iš visuomenės – ir nors akivaizdu, kas taps prezidentu, tačiau visai neaišku, kokia bus jo kadencija ir su kokiais iššūkiais teks susidoroti besikeičiančioje Rusijoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

klausymėlis

klausymėlis portretas
O kur Prochorovas uždyrbo savo milijonus, o jis tap pat buves KOMUNIAKAS
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių