Vengrijos prezidentas: fechtavimosi čempionas ir Orbano sąjungininkas

Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną palaikantis ir nemažai prieštaringų įstatymų patvirtinęs šalies prezidentas Palas Schmittas atsistatydino pirmadienį, praėjus kelioms dienoms, po to, kai iš jo buvo atimtas 1992 metais suteiktas daktaro laipsnis.

69 metų buvęs olimpinis fechtavimosi čempionas ir buvęs Vengrijos nacionalinio olimpinio komiteto vadovas į prezidento postą buvo išrinktas 2010 metų birželį, turėdamas stiprų V.Orbano valdančiosios partijos „Fidesz“ užnugarį.

Nors Vengrijos šalies vadovo postas praktiškai vien reprezentacinis, kritikai teigė, kad jis gali tapti naujosios vyriausybės marionete.

Per dvejus metus P.Schmittas patvirtino ne vieną įstatymo projektą, taip pat ir naująją konstituciją, kuri, vietos ir užsienio kritikų nuomone, suteikia daugiau valdžios valdančiajai partijai ir varžo demokratiją.

Priimti nauji skandalingi žiniasklaidos, centrinio banko ir teisingumo įstatymai privertė įsikišti net Europos Sąjungą.

P.Schmitto neretos kalbos ir rašybos klaidos neliko nepastebėtos vietos žiniasklaidos.

Vis tik P.Schmittas gali pasidžiaugti svaiginančiais savo pasiekimais ir politikoje, ir sporte. Sportininkas laimėjo fechtavimo olimpinį auksą 1968 ir 1972 metais, taip pat laimėjo pasaulio čempionatus 1970 ir 1971 metais.

Sėkminga karjera sporte tapo tramplinu į politiką: 1989 metais jis buvo paskirtas Nacionalinio olimpinio komiteto pirmininku ir dirbo šiame poste iki 2010 metų.

Būdamas poliglotas - kalbėdamas penkiomis užsienio kalbomis, tarp jų anglų, prancūzų ir ispanų - P.Schmittas nuo 1993 iki 1997 metų dirbo Vengrijos ambasadoriumi Ispanijoje, o nuo 1999 iki 2002 - Šveicarijoje.

Prieš tapdamas prezidentu P.Schmittas buvo „Fidesz“ partijos narys ir 2002 metais buvo šios partijos kandidatas Budapešto mero rinkimuose, tačiau juos pralaimėjo.

Po dvejų metų jis buvo išrinktas į Europos Parlamentą, kurio vicepirmininku buvo nuo 2009 iki 2010 metų, kai pasitraukė iš posto po triuškinančios „Fidesz“ pergalės visuotiniuose rinkimuose.

P.Schmittas yra ketvirtas Vengrijos prezidentas, išrinktas po socialistinio bloko žlugimo 1989 metais, ir pirmasis, kuris pasitraukia iš posto nesibaigus jam suteiktam mandatui.

Gandai, kad prezidentas gali atsistatydinti, pasklido penktadienį - kitą dieną po to, kai Budapešte įsikūręs Ignazo Semelveiso (Ignaco Zemelveiso) universitetas atėmė iš jo daktaro laipsnį.

Praėjusią savaitę universitetas nustatė, kad prezidentas „pažodžiui“ nukopijavo didelę dalį iš kito autoriaus disertacijos apie Olimpinių žaidynių istoriją.

V.Orbanas į šiuo debatus mažai kišosi, o penktadienį sakė visuomeniniam radijui, kad prezidentas vienintelis gali nuspręsti, ar atsistatydins.

Tačiau P.Schmittas kurį laiką neketino trauktis, tvirtindamas, kad „neįžvelgia jokio ryšio“ tarp plagijavimo skandalo ir savo darbo.

Tuo tarpu opozicijos partijos ragino P.Schmittą palikti postą.

Šeštadienį keli šimtai žmonių atžygiavo nuo miesto centro prie prezidento rūmų, ragindami prezidentą atsistatydinti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių