Užsienyje ginčas su policininku gali baigtis automobilio konfiskavimu

Skiriasi kelių eismo taisyklės

Draudimo bendrovės „If“ Transporto žalų grupės vadovas Dominykas Trimonis vykstantiems automobiliu į kitas Europos šalis pataria susipažinti su jose galiojančių kelių eismo taisyklių (KET) specifika. Anot jo, dėl taisyklių nežinojimo dažnai nukenčia į Vokietiją vykstantys vairuotojai.

„Jei važiuojate Vokietijos autostradomis, būtina pasirūpinti, kad automobilio bakas būtų pilnas degalų. Autostrados yra stebimos, ir jeigu automobilis užgęsta ir sustoja, iškart prisistato policija, kuri gali išrašyti baudą, – sako draudimo bendrovės specialistas. – Be to, papildomų lėšų kainuos automobilio transportavimas. Iš viso galite patirti 1,5 tūkst. eurų nuostolį.“

Kaip vieną Europos šalyse galiojančių KET skirtumų D. Trimonis pateikia reikalavimą važinėti tik su įjungtomis šviesomis. Jis galioja Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, bet Prancūzijoje ar Vokietijoje tai nėra būtina. D. Trimonio teigimu, gali skirtis ir leistinas automobilio greitis bei alkoholio kiekis kraujyje.

„Vokietijoje automobilio greitis ribojamas tik esant blogoms eismo sąlygoms. Prancūzijoje didžiausias leistinas greitis sumažėja pradėjus lyti: autostradose – nuo 130 km/h iki 90 km/h, paprastuose keliuose – nuo 90 km/h iki 80 km/h“, – sako D. Trimonis.

Be to, pabrėžia jis, Estijoje prieš vairuojant visiškai draudžiama vartoti alkoholį, Lenkijoje leistinas alkoholio kiekis yra 0,2 promilės, t. y. dvigubai mažesnis nei Lietuvoje. Vokietijoje leistinas alkoholio kiekis siekia 0,6 promilės, o Prancūzijoje visi automobiliai privalo turėti alkotesterius.

LRT žurnalistas ir laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjas Valdas Vilūnas priduria, kad, įvažiuojant į kitą valstybę, galima nufotografuoti kelio ženklus, kuriuose surašyta, koks didžiausias leistinas greitis tos šalies keliuose, autostradose, kurie keliai yra mokami.

Nesiginčykite su policininku 

Anot D. Trimonio, daugelis ES šalių didelį dėmesį skiria aplinkosaugai, todėl kai kuriuose miestuose įvestos ekologinės zonos. Vykstant į tokius miestus, reikia įsigyti lipdukų, leidžiančių įvažiuoti į ekologines zonas. Jų galima nusipirkti įvairiuose servisuose arba internetu. D. Trimonis pasakoja, kad tokios zonos pirmiausia atsirado Vokietijoje, bet jų daugėja ir kitose Europos šalyse – Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje. Aplinkosauginė zona jau įvesta ir Paryžiuje.

D. Trimonis ir V. Vilūnas primena, kad, vykstant automobiliu į kitą šalį, būtina pasirūpinti technine jo būkle. LRT žurnalisto teigimu, žmonės, planuojantys vykti į ilgą kelionę automobiliu, turi patikrinti padangas ir kitas automobilio technines dalis.

„Kiekviename automobilyje yra lentelė, kurioje nurodyta, koks turėtų būti padangų slėgis. Jei važiuojate penkiese ir pilna bagažine, jis gali būti vienoks, jei dviese – kitoks, – aiškina D. Trimonis. – Šių rekomendacijų būtina laikytis ne tik dėl to, kad sutaupytume degalų, bet ir dėl saugumo, nes nuo slėgio priklauso padangų sukibimas su keliu. Taip pat labai svarbu turėti langų plovimo skysčio.“

D. Trimonis pateikia Lenkijos pavyzdį. Šioje šalyje vairuotojas gali gauti baudą, jei bent šiek tiek įskilęs priekinis automobilio stiklas: „Policija stabdo automobilius ir siunčia vairuotojus į servisą pasikeisti priekinių stiklų, nes jie yra vienas svarbiausių eismo saugumą užtikrinančių veiksnių.“

Be to, draudimo bendrovės atstovas griežtai primena nesiginčyti su policijos pareigūnais. „Pavyzdžiui, jei Ispanijoje ginčysitės su pareigūnu dėl baudos dydžio ar atsisakysite ją mokėti, gali konfiskuoti jūsų automobilį. Tokiu atveju patirsite nuostolių ne tik dėl baudos, bet ir dėl automobilių transportavimo bei saugojimo išlaidų ir kitų papildomų mokesčių“, – teigia D. Trimonis.

Galite atsidurti kalėjime

D. Trimonis įspėja, kad kai kuriose ES šalyse griežtai draudžiama naudotis navigacine įranga, informuojančia apie greičio matavimo įrenginius, todėl rekomenduojama išjungti šią funkciją tiek specialiuose navigacijos įrenginiuose, tiek mobiliuosiuose telefonuose. Jis priduria, kad kai kuriose šalyse uždrausti ir vaizdo registratoriai.

„Austrijoje už tai galite būti nubaustas 10 tūkst. eurų bauda, o Liuksemburge – netgi atsidurti kalėjime“, – aiškina jis ir priduria, kad daugumoje šalių filmuotą medžiagą galima naudoti tik asmeniniais tikslais, nes priešingu atveju pažeidžiamas kitų asmenų privatumas.

D. Trimonis teigia, kad į užsienį vykstantiems vairuotojams būtina pasirūpinti kasko draudimu. Anot jo, eismo įvykiai užsieniai kainuoja labai brangiai, tad draudimas gali padengti ne tik tiesioginę žalą automobiliui, bet ir transportavimo bei apgyvendinimo išlaidas. Draudimo specialistas sako, kad žalioji kortelė būtina ne visose ES šalyse, bet ją tikrai rekomenduojama turėti vykstant į užsienį.

„Neretai būna, kad žmonės, nuvykę į kokią nors ES šalį, nori kartu aplankyti dar kitą valstybę, bet, neturėdami žaliosios kortelės, negali ten nuvažiuoti. Vykstant į užsienį, rekomenduočiau visada turėti žaliąją kortelę, nes ji suteikia platesnes galimybes keliauti“, – pataria D. Trimonis.

Beje, priduria jis, vykstant į kitas ES šalis, svarbu atkreipti dėmesį į mokamus kelius. „Prancūzijoje įvažiuodamas į tokį kelią susimoki iškart, tam įrengtos specialios dėžutės, o Austrijoje reikia iš anksto nusipirkti ir užsiklijuoti lipduką. Šis klausimas ES šalyse sprendžiamas skirtingai“, – teigia D. Trimonis.