- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ukrainos didžiausi privatūs kreditoriai trečiadienį tvirtai gynė savo atsisakymą nurašyti dalį Kijevo skolų, nors toks žingsnis galėtų apsaugoti nuo bankroto šią neturtingą, bet strategiškai svarbią valstybę.
Keturių JAV investicijų milžinių grupė, kontroliuojanti beveik du trečdalius iš 15,3 mlrd. dolerių (13,6 mlrd. eurų) skolų, kurias Kijevas siūlo nurašyti, neigė, kad per griežtai elgiasi su Vakarų šalių sąjungininke Ukraina, taip pat prislėgta karo su prorusiškais separatistais rytiniame pramonės regione.
Kijevas argumentuoja, kad investuotojai pirko Ukrainos euroobligacijas, išleistas ankstesnės Rusijai palankios vyriausybės, todėl dabar turi prisiimti dalį kainos dėl praeitais metais įvykusio sukilimo prieš korupcija susitepusį režimą.
Siūloma Ukrainos skolų restruktūrizacija leistų Kijevui palūkanas mokėti vėliau, o jų suma sumažėtų. Kijevas taip pat nori, kad būtų sumažinta originalių obligacijų vertė, o dėl tokio žingsnio skolintojai galėtų susigrąžinti tik apie 40 centų nuo kiekvieno investuoto dolerio.
Siūlomą „apkarpymą“ specialiai įkurtas obligacijų valdytojų komitetas iš principo vertina labai neigiamai.
„Apkarpymas siunčia klaidingą signalą pasaulio kapitalo rinkoms, kai Ukraina mažiausiai gali sau leisti, kad nuo jos nusigręžtų“, – rašoma skolintojų laiške, kurį paskelbė dienraštis „Financial Times“.
Ši grupė visiškai neminėjo savo ankstesnio reikalavimo, kad Kijevas pasinaudotų išsekusiomis centrinio banko atsargomis, kad galėtų atlikti pribrendusius mokėjimus.
Tą planą praeitą penktadienį griežtai kritikavo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard), ir atrodo, kad dabar jo nebėra pasirenkamų galimybių sąraše.
„Financial Times“ praeitą savaitę argumentavo, kad obligacijų savininkai „turi moralinę pareigą sutikti su restruktūrizacija, kuri sumažintų Ukrainos skolas iki tvaraus lygmens“.
Šie laikraščio komentarai buvo paskelbti įstrigus deryboms dėl priemonių, kurios Kijevui galėtų leisti sutaupyti lėšų per ateinančius ketverius metus. Artėjant galutiniam terminui liepos pradžioje, abi derybų pusės lieka tvirtai įsikibusios savo pozicijų.
Kijevas grasina atsisakyti mokėti už skolų aptarnavimą, jeigu nebus rastas joks sprendinys iki to laiko, kai TVF apsispręs, ar tęsti 17,5 mlrd. dolerių Ukrainos finansinio gelbėjimo programą per savo valdybos posėdį, kuris turėtų įvykti artimiausiomis savaitėmis.
TVF iš pradžių perspėjo, kad jam būtų sudėtinga pervesti tolesnę tos skolinimo programos išmoką – 1,7 mlrd. dolerių – kurios Ukraina laukia nuo praeitų metų pabaigos, jeigu nebūtų pasiektas susitarimas dėl skolų restruktūrizavimo.
Tačiau Ch.Lagarde ir jos pavaduotojas vėliau pasiuntė signalą, kad TVF toliau finansuos Ukrainą, jeigu šalis vykdys sutartas griežto taupymo ir restruktūrizavimo priemones.
TVF lėšos sudaro pagrindinę dalį didesniame 40 mlrd. dolerių finansinio gelbėjimo pakete, kurį sudaro atskirų šalių vyriausybių pagalba, taip pat skolų grąžinimo kalendoriaus pertvarkymo planas.
Tikėtasi, kad Kijevas trečiadienį sumokės 39 mln. dolerių palūkanų už euroobligacijas, nes toks žingsnis leistų tęsti derybas dėl restruktūrizavimo.
Tačiau oficialus pranešimas, ar tie pinigai buvo pervesti skolintojams, veikiausiai bus paskelbtas tik ketvirtadienį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atsistatydina Latvijos užsienio reikalų ministras K. Karinis
Buvęs Latvijos premjeras, dabartinis šalies užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis žurnalistams pareiškė, kad, kilus skandalui dėl skrydžių, jis balandžio 10 d. atsistatydins iš pareigų. ...
-
Kremlius: vyksta dialogas dėl JAV žurnalisto iškeitimo
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad vyksta diskusijos dėl galimų mainų, susijusių su „The Wall Street Journal“ žurnalistu Evanu Gershkovichiumi, beveik prieš metus sulaikytu Rusijoje ir apkaltintu šnipinėjimu. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai2
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
O. Scholzas: kai kurios šalys, tarp jų ir Ukraina, svarsto, kaip sėsti prie derybų stalo
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad nuolat keliamos tarpininkavimo iniciatyvos dėl taikos Ukrainoje, praneša UNIAN. ...
-
D. Kuleba atvyko į Naująjį Delį stiprinti ryšių su Indija, istorine Rusijos sąjungininke
Ukrainos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį atvyko į Naująjį Delį dviejų dienų vizito, kurio tikslas – stiprinti dvišalius ryšius ir bendradarbiavimą su Indija, Rusiją patikima sąjungininke laikančia dar nuo Šaltoj...
-
Mirė 90 metų sulaukęs Nobelio premijos laureatas D. Kahnemanas1
Sulaukęs 90 metų mirė Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas, elgesio ekonomikos teorijų pirmeivis, padaręs didelę įtaką šiai disciplinai, trečiadienį patvirtino jo darbdavys. ...
-
Kinija: Filipinų provokacijos lemia įtampą Pietų Kinijos jūroje
Kinija ketvirtadienį apkaltino Filipinus dėl pastaruoju metu didėjančios įtampos tarp abiejų šalių karštai ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje. ...
-
Buvęs Vokietijos kancleris: Vakarai turi derėtis su V. Putinu
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis pareiškė vis dar galintis įsivaizduoti, kad jo draugystė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu gali pasitarnauti užbaigiant karą Ukrainoje. ...
-
KCNA: Rusijos žvalgybos vadovas lankėsi Šiaurės Korėjoje derėtis saugumo klausimais
Rusijos žvalgybos vadovas šią savaitę lankėsi Pchenjane, kad aptartų bendradarbiavimą saugumo srityje, ketvirtadienį paskelbė Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA. ...
-
Paaiškėjo, kodėl Velso princesė nepasakė, kokio tipo vėžiu serga2
Vaizdo įrašas, kuriame Kate Middleton prisipažino, kad serga vėžiu, sujaudino ne tik ištikimus jos gerbėjus ir draugus, bet ir milijonus žmonių visame pasaulyje. Tačiau kalbėdama apie savo diagnozę, Velso princesė nenurodė, kur...