Ukrainos naujoji nepriklausoma Bažnyčia surengė istorines pirmąsias pamaldas

Seniausioje sostinės cerkvėje – XI amžiaus Šv. Sofijos katedroje – surengtose Kalėdų pagal Julijaus kalendorių pamaldose dalyvavo Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

Sekmadienį Stambule reziduojantis ortodoksų patriarchas Baltramiejus perdavė oficialų dekretą, kuriuo buvo užbaigta Ukrainos naujosios Bažnyčios pripažinimo procedūra.

„Nutraukėme paskutinius saitus, siejusius mus su Maskva ir jos fantazijomis apie Ukrainą kaip apie Rusijos Ortodoksų Bažnyčios kanoninę teritoriją“, – po pirmadienio pamaldų sakė P. Porošenka.

Dvasininkai tikintiesiems katedroje pademonstravo Baltramiejaus dekretą.

Pamaldoms vadovavo 39 metų metropolitas Epifanijus, naujosios Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios lyderis. Pasak jo, Ukraina sulaukė „išties istorinio įvykio“.

„Mūsų vieningosios Ortodoksų Bažnyčios durys yra atviros visiems, – susirinkusiems tikintiesiems sakė jis. – Dar laukia daug bendro darbo šiai vienybei sustiprinti.“

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios galva patriarchas Kirilas anksčiau pirmadienį vadovavo Kalėdų pamaldoms Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje, o prezidentas Vladimiras Putinas dalyvavo pamaldose savo gimtajame Sankt Peterburge.

Interviu Rusijos televizijai „Rossija 1“ patriarchas Kirilas naująją Ukrainos Bažnyčią pavadino „dviejų atskalūniškų grupių sąjunga“ ir apkaltino valdžią Kijeve griaunant Ortodoksų Bažnyčią Ukrainoje.

„Tai virsta absurdo teatru“, – pareiškė jis.

Daugiau kaip 300 metų Ukrainos Bažnyčia buvo susiskaldžiusi į tris bendruomenes, kurių vieną prižiūrėjo Maskvos patriarchas. Vyriausybė Kijeve dabar tai laiko nepriimtinu dalyku, juolab tebevykstant karui su Rusijos remiamais separatistais Ukrainos rytuose, jau pareikalavusiam daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių.

Rusijos kontroliuojama Ortodoksų Bažnyčios Ukrainoje dalis atsisakė dalyvauti kuriant suvienytą Ukrainos Bažnyčią ir nutraukė ryšius su Konstantinopolio ekumeniniu patriarchatu Stambule.

Konstantinopolio patriarcho sprendimas pripažinti Ukrainos Bažnyčios nepriklausomybę nuo Rusijos buvo didžiulis smūgis Maskvos dvasiniam autoritetui ortodoksų pasaulyje.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčia ne kartą reiškė nuogąstavimus, kad Kijevas imsis teisinių veiksmų ar net panaudos jėgą, norėdamas perimti šiuo metu jos kontroliuojamas cerkves ir vienuolynus. Kai kurie dvasininkai pasakė parapijiečiams būti pasirengusiems juos ginti.

P. Porošenka pabrėžė, kad vyriausybė gerbs tikinčiųjų, norinčių ir toliau priklausyti Maskvos patriarchatui, pasirinkimą.