- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ukrainos parlamentas ketvirtadienį priėmė įstatymą, pagal kurį daugiau nei trečdalis šalies radijo stočių grojaraščių kūrinių turės skambėti vietos kalba, taip suduodamas dar vieną smūgį kultūriniame kare su Rusija.
Kijevas jau yra uždraudęs į šalį įvažiuoti dešimtims Rusijos atlikėjų, kurie palaikė 2014 metais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir prorusiškų separatistų kovą šalies rytinėje dalyje.
Pagal naują įstatymą, iki 2019 metų mažiausiai 35 proc. per Ukrainos radijo stotis skambančių kūrinių turės būti įrašyti ukrainiečių kalba.
Jame taip pat numatyta, kad mažiausiai 60 proc. radijo pokalbio laidų po trejų metų taip pat turės būti transliuojama ukrainietiškai.
Parlamento pirmininkas Andrijus Parubijus šio įstatymo projekto priėmimą pavadino „svarbia pergale mūsų informaciniame kare“ su Rusija.
Ukraina išsiveržė iš Rusijos orbitos per kruviną 2014 metų vasario mėnesio proeuropietišką revoliuciją, kurią Kremlius pavadino „neteisėtu perversmu“.
Dėl Krymo aneksijos ir separatistinio karo Ukrainos rytinėje dalyje, kurį, pasak Ukrainos ir jos Vakarų sąjungininkių, Rusija kursto remdama separatistus ginklais ir kariais, Rusija ir Ukraina tapo aršiomis priešininkėmis.
Naujajame žiniasklaidos įstatyme taip pat atsispindi Ukrainos vadovybės tvirtas provakarietiškas kursas.
Radijo stotys, transliuojančios 60 proc. Europos atlikėjų kūrinių, ukrainietiškų dainų turės transliuoti tik 25 proc., o ne 35 proc., kurių reikalaujama iš daugiausia rusišką muziką grojančių radijo stočių.
Šios permainos bus įvestos palaipsniui, kad transliuotojai ir atlikėjai turėtų laiko prisitaikyti prie pasikeitusių įstatymų.
2017 metais ukrainietiška muzika turės sudaryti mažiausiai 25 proc. stočių grojaraščių, o 2018 metais – 30 proc.
Žodžių karas
Maždaug 40 mln. gyventojų turinti šalis yra susiskaldžiusi į daugiausiai rusiškai kalbančią rytinę ir ukrainietišką vakarinę dalis. Sostinėje Kijeve ir ją supančiuose centriniuose rajonuose rusiškai ir ukrainietiškai kalbančių gyventojų yra maždaug po lygiai.
Ukrainos parlamentas užrūstino Maskvą 2014 metų vasarį patvirtino įstatymo projektą, kuriame ribojamas rusų kalbos naudojamas šalies regionuose, kurių bent 10 procentų gyventojų kalba šia kalba.
Tačiau tuomet prezidento pareigas ėjęs Oleksandras Turčynovas šį įstatymą vetavo, akivaizdžiai bijodamas dar labiau įsiutinti Kremlių.
Tačiau vien tai, kad toks įstatymas vos nebuvo priimtas, įžiebė vietos rusų nepasitikėjimą vakarinėmis kaimynėmis ir Ukrainos valdžios pasirinktu provakarietišku keliu.
Ukraina tikisi iki 2020 metų pateikti prašymą dėl narystės ES, o vieną dieną tapti ir NATO nare.
Tačiau šiuos siekius žlugdo įsišaknijusi korupcija šalyje ir separatistinis konfliktas, per kurį žuvo beveik 9,4 tūkst. žmonių ir kuris visiškai nualino Ukrainos biudžetą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Lavrovas: Šveicarija – atvirai priešiška šalis
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Šveicarija negali surengti taikos konferencijos dėl karo Ukrainoje, nes ji iš neutralios valstybės virto „atvirai priešiška“. ...
-
V. Zelenskis NATO: Ukrainai reikia mažiausiai septynių sistemų „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių oro gynybos sistemų „Patriot“, ir paragino NATO vadovus paskubinti ginkluotės tiekimą sunkumų patiriančioms ukrainieči...
-
J. Bidenas sukėlė nuostabą pasakęs, kad jo dėdės kūną galbūt suvalgė kanibalai10
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sukėlė nuostabą, užsiminęs kad Naujosios Gvinėjos saloje kanibalai galėjo suvalgyti jo dėdės kūną, kai Antrojo pasaulinio karo metu buvo numuštas lėktuvas, kuriuo jis skrido. ...
-
Kinija sako sukūrusi naują karinį kibernetinį korpusą1
Kinija penktadienį paskelbė, kad sukūrė naują karinį kibernetinį korpusą, sakydama, kad tai sustiprins Pekino gebėjimą „kovoti ir laimėti“ karus. ...
-
J. Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. ...
-
„Eurovizija“ sulaukė daugiau kaltinimų: paaiškino sprendimo priežastis6
Internete pasipylė kritika Eurovizijos organizatoriams, mat jie leidžia Izraelio atstovei Eden Golan dalyvauti dainų konkurse, esant tokiai politinei situacijai. Tiesa, tiesioginį nepasitenkinimą iš žmonių gavo ir pati atlikėja – už dalyv...
-
Balandžio orų išdaigos: sniegas – nauja realybė?3
Lietuvai kitą savaitę sinoptikai prognozuoja šlapdribą, o kai kur ir sniegą, o štai Balkanų gyventojai jau išsitraukė žiemines striukes. Kai kur orai pasikeitė drastiškai – per vieną parą temperatūra nukrito nuo bev...
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose6
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją4
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...