Ugnikalnis vėl trikdo lėktuvų skrydžius

Vulkaniniai pelenai vėl trikdo skrydžius tuo metu, kai ES šalių susisiekimo ministrai planuoja susitikti Briuselyje ir aptarti oro transporto valdymą po praėjusį mėnesį oro uostuose kilusį chaosą, kurį sukėlė tas pats Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė "EUobserver".

Pirmadienį pasikeitus vėjo krypčiai, pelenų debesis, sklindantis iš ugnikalnio, esančio Islandijoje po Ejafjadlajokudlio ledynu, buvo nešamas virš Airijos ir Škotijos, todėl oro uostų pareigūnai sustabdė skrydžius.

Visi skrydžiai Airijoje buvo nutraukti nuo 8 val. Centrinės Europos (9 val. Lietuvos) laiku), o oro erdvė virš Išorinių Hebridų salų buvo uždaryta pirmadienio vakarą. Tikėtina, kad Airijoje laineriai neskraidys bent iki 14 val. (15 val.).

Pelenų kiekis ore šįkart tikriausiai viršys leistiną saugią ribą, kuri buvo nustatyta po to, kai dauguma skrydžių Europoje balandį buvo atšaukti šešioms dienoms. Dėl to žlugo apie 10 mln. keleivių planai, o oro bendrovės iš viso patyrė apie 2,5 mlrd. eurų nuostolių.

"Airija patenka į teritoriją, kurioje, kaip prognozuojama, pelenų koncentracija viršys lėktuvų variklių gamintojų leidžiamas ribas", - sakoma Airijos aviacijos tarnybos pranešime.

Islandijos meteorologai nurodė, kad neseniai pasikaitus vėjo krypčiai pelenų debesis pradėjo slinkti į pietus ir pietryčius, Europos link, o ne į šiaurę.

Tačiau šįkart pelenų išmetama daug mažiau negu per ankstesnį ugnikalnio suaktyvėjimą, kuris paralyžiavo skrydžius maždaug nuo balandžio 20 d.

Naujas pelenų pliūpsnis į Europą atslinko tuo metu, kai ES susisiekimo ministrai antradienį sušauktame specialiame susitikime turėjo svarstyti, kaip reaguoti į tokius incidentus.

Tai itin opus klausimas, nes oro bendrovės ir keleiviai kaltina vyriausybes, kad šios praėjusį mėnesį neva perlenkė lazdą.

Europos Komisija ragina sukurti vieningą Europos oro erdvę, kurios prižiūrėtojai koordinuotų skrydžių maršrutus ir atsakomąsias priemones. Bendrijos aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija pabrėžė, kad geriau suderinus veiksmus balandį skrydžiai būtų buvę sustabdyti tik tris, o ne šešias dienas.

Ministrai taip pat svarstys oro bendrovių reikalavimus, kad vyriausybės padėtų kompensuoti negautas pajamas, taip pat išmokėti kompensacijas už nepanaudotus bilietus arba padėti įstrigusiems keleiviams.

ES keleivių teisėse nurodoma, kad oro bendrovės "privalo pasirūpinti" keleiviais ir kompensuoti išlaidas, patirtas dėl atidėtų skrydžių, jeigu keleiviai nusprendžia skristi kitu maršrutu, o ne atgauti už bilietus sumokėtus pinigus.

Tačiau oro bendrovės spaudžia Briuselį, kad šios taisyklės būtų sušvelnintos, argumentuodamos, kad sprendimus uždaryti oro erdvę priima nacionalinės tarnybos ir kad kompanijos niekaip negalėjo paveikti tų sprendimų.

Komisija savo ruožtu pareiškė esanti atvira pasiūlymui dėl tam tikros valstybinės pagalbos nukentėjusioms kompanijoms, tačiau pabrėžė griežtai ginsianti taisykles, susijusias su keleivių teisėmis.

Europos Komisija "mano, kad pastarųjų dienų nepaprastosios aplinkybės gali pateisinti priemones dėl patirtų nuostolių atlyginimo", jeigu tik siūloma pagalba neiškreips sąžiningos konkurencijos, praeitą mėnesį sakė ES transporto komisaras Siimas Kallas



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių