Tvirtas Graikijos „ne“ – ką tai keičia?

Graikijos gyventojai tarė "ne" referendume. Ar svarbi graikų valia? Atėnai sako, kad dabar galės dar tvirčiau jaustis ant žemės derantis su kreditoriais. Galbūt. Bet, akivaizdu, tikrai ne graikų žodis tose derybose bus paskutinis.

Būti ar nebūti?

Jeigu referendume būtų buvęs iškeltas klausimas, ar liekame euro zonoje, ar traukiamės, šis rezultatas būtų buvęs įdomus. Bet Atėnai iš euro zonos, atrodo, neketina trauktis, bent jau taip galima spręsti iš Graikijos vyriausybės pareigūnų pareiškimų.

Vadinasi, visas šis spektaklis – tik tam, kad graikų vyriausybė turėtų dar vieną svertą derybose su skolintojais. Ar tautos mandatas kuo nors pagelbės? Atėnai argumentuoja, esą jiems reikia "gyvybingo susitarimo". Paprastai tariant, jie norėtų, kad vadinamasis taupymas, apie kurį kalba kreditorių trejetas – Tarptautinis valiutos fondas, ES ir Europos Centrinis bankas – būtų toks, kad nežlugdytų šalies ekonomikos. Mat kelerius metus besitęsianti taupymo drama ne tik neišsprendė fundamentalių šalies ekonomikos bėdų, bet ir pakenkė jai. Ši – gilioje duobėje, kuri tik plečiasi kaip smegduobė. Nekalbant jau apie tai, kad skolų kupra taip pat ne ką sumenko.

Kita vertus, čia vėl kyla klausimas – ar apskritai yra koks nors susitarimas, kurį galėtų sudaryti skolintojai su Atėnais, kad ir atsižvelgus į referendumo rezultatą, jog Graikijos ekonomika generuotų pajamas?

Viena vertus, ilgalainiui Graikijai galbūt būtų naudinga išstoti iš euro zonos.

Tiesa, tokiu atveju viskas priklauso nuo to, ar Atėnų vyriausybė sugebėtų, paprastai tariant, iš naujo sukurti ar atkurti šalies ekonomiką. Tačiau tam reikia politinės valios, o ir suvokti, kad pasitraukus iš euro zonos situacija valstybėje bent kelis pastaruosius metus bus ne iš lengvųjų.

Kitaip sakant, gali prasidėti dar griežtesnis taupymas, padidėti mokesčiai ir t.t. Nes reikėtų daug pinigų ekonomikai sukurti. Be to, derėtų įvertinti riziką, kad Graikija – mažytė šalis, kuriai vienai globalioje rinkoje nebus lengva konkuruoti. O geroji šio reikalo pusė – graikai taptų savo šalies šeimininkais, be to, jie galbūt sėkmingai atkurtų ir modernizuotų ekonomiką. Taigi pamažu būtų sprendžiamos ir socialinės problemos.

Kitas variantas – toliau žaisti katę ir pelę. Ką, regis, dabartinė Graikijos vyriausybė ir bando tai daryti.

Tiesa, dabar graikai jau ne tik bando žaisti, bet ir norėtų pakeisti žaidimo taisykles. Tačiau tai – sudėtingas ir, tikėtina, labai ilgas žaidimas. Be to, vargu ar graikams pavyks tas žaidimo taisykles pakeisti. Struktūra – pernelyg inertiška, tad riboja. O ir niekas nenori merkti pinigų ten, kur taisyklių nepaisoma, be to, tie, kas turi pinigų, tie ir muziką užsako.

Tai štai Graikijos situaciją galima įvardyti kaip savotišką kryžkelę, kur abu keliai, kad ir kurį graikai galiausiai pasirinks, – su kliūtimis.

Viena, jeigu jie trauksis iš euro zonos, jiems teks įveikti sudėtingą kliūčių ruožą: pradedant bankroto procedūromis, baigiant ekonomikos statyba. Antra, žaidžiant su kreditoriais jų laukia ilgas ir klampus karas, kurio, ko gero, jiems nepavyks laimėti, o jei ir graikai laimės kokį nors mūšį, tai neišspręs struktūrinių ekonomikos problemų.

Įvairios nuomonės

Balsavimas parodė, kad daugelis graikų – nepatenkinti. Net 61,31 proc. iš visų dalyvavusiųjų referendume pareiškė, kad susitarimas su kreditoriais, kurį jie pateikė, Graikijos interesų neatitinka.

Ministro pirmininko Aleksio Tsipro kairioji vyriausybė ragino šalies piliečius balsuoti "ne" referendume. Tačiau po balsavimo pakartojo, esą šis tautos sprendimas negali pakeisti situacijos – Graikija nori likti ES ir euro zonoje.

"Tai ne ryšių nutraukimo su Europa mandatas, bet mandatas, kuris sustiprina mūsų derybinę galią pasiekti gyvybingą susitarimą", – aiškino A.Tsipras. Europoje šio netikėto referendumo rezultatas buvo interpretuotas kiek kitaip. Nemažai kas išreiškė nuomonę, kad tai – akivaizdus Atėnų atsiribojimas nuo euro zonos.

Tiesa, graikai džiaugėsi. Jiems pagaliau pavyko parodyti špygą Europai.

"Esu tokia laiminga, – džiaugėsi paaiškėjus rezultatams 37 metų Dima Ruso ir pridūrė nesitikėjusi, kad tarp "ne" ir "taip" stovyklų bus toks didelis atotrūkis. – Tai Europos galimybė tapti tuo, kuo ji turėjo būti nuo pradžių."

"Tai Graikijos žmonių pergalė, šansas Europai, – pridūrė 25 metų Giorgas. – Ispanija, o tada Portugalija turi eiti šiuo keliu. Mes – už žmonių Europą."

Bet 33 metų bedarbė Nika Spenzes pažymėjo, kad šiuo metu situacija Graikijoje – apgailėtina, ir ji nemano, kad referendumas – reikšmingas: "Nesu laiminga. Vargu ar galime būti laimingi esant tokiam  nedarbui ir skurdui. Ir "ne" pergalė nereiškia, kad Graikijai atsirado daugiau vilties negu anksčiau." 41 metų stomatologė Paris sakė, kad ji ne tiek liūdi, kiek jaučiasi susitaikiusi su likimu.

"Gerbiu "ne" – jie nėra maištininkai, neturintys svajonių. Jie atstovauja kenčiantiems Graikijos žmonėms. Bet nemanau, kad Graikijos lyderiai yra pasiruošę padariniams", – pastebėjo moteris.

Europos reakcija

Iš ES tuo metu atskriejo žinia, kad situacijai Graikijoje po referendumo aptarti skubiai šaukiamas Bendrijos vadovų susitikimas. Jis, pasak ES Vadovų tarybos pirmininko Donaldo Tusko, šaukiamas šiandien.

Sprendimas priimtas po Vokietijos ir Prancūzijos – didžiausių Graikijos kreditorių – vadovų Angelos Merkel ir Francois Hollande‘o susitikimo vakar. Tiesa, abu lyderiai pažymėjo, kad Graikijos plebiscito rezultatą ES privalo gerbti. Nors, pasak Prancūzijos lyderio, jau laikas Atėnams pateikti skolintojams konstruktyvų pasiūlymą.

Kita vertus, visai kitaip kalbėjo dešinioji A.Merkel ranka ir Vokietijos ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis. Jo teigimu, A.Tsipras sugriovė tiltus. Tad sudėtinga būtų įsivaizduoti naujas derybas. Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas graikų tartą "ne" pavadino "labai apgailėtinu Graikijos ateičiai".

Analitikai pastebėjo, kad daugelis jų rimtai vertina Graikijos pasitraukimo iš euro zonos galimybę.

Pavyzdžiui, Tokijuje įsikūrusios investicijų bendrovės "Nomura Securities" valiutų analitikas Shinya Harui pažymėjo: "Aš asmeniškai manau, kad Graikijos pasitraukimo tikimybė labai didelė, apie 70–80 proc."

Atsistatydinimų virtinė

Graikijoje referendumas sukėlė atsistatydinimų bangą. Pirmiausia apie pasitraukimą iš opozicinės konservatyvios Naujosios demokratijos partijos vedlio posto paskelbė buvęs šalies premjeras Antonis Samaras.

"Aš suprantu, kad mūsų didžiajam judėjimui reikia naujo starto. Nuo šiandien aš atsistatydinu iš lyderio posto", – pažymėjo jis.

Vėliau apie pasitraukimą pranešė Graikijos finansų ministras Janis Varufakis. Ir tai daugeliui sukėlė nuostabą.

"Kai kurie Eurogrupės dalyviai ir partneriai pageidavo, kad nedalyvaučiau jos susitikimuose, – patvirtino J.Varufakis. – Ministras pirmininkas nusprendė, kad ši mintis potencialiai gali padėti jam pasiekti susitarimą. Dėl šios priežasties šiandien palieku Finansų ministeriją."


Sudėtinga Graikijos finansinė padėtis

• Jeigu Graikija negaus pinigų iš Europos institucijų, vyriausybei gali tekti neribotam laikui atidėti skolų grąžinimą arba grįžti prie drachmos.

• Praeitą antradienį Graikija paskelbė negalinti grąžinti 1,5 mlrd. eurų TVF ir tapo pirmąja išsivysčiusia valstybe, įsiskolinusia šiai institucijai. Dėl šios priežasties Atėnai neturi galimybės gauti daugiau lėšų, kol bus panaikintas įsiskolinimas.

• Praėjusią savaitę Graikiją nemokia oficialiai paskelbė Europos finansinio stabilumo fondas, kuriam tenka 144,6 mlrd. eurų Graikijos skolų.

• Graikijos bankai beveik nebeturi apyvartinių lėšų, kai panikos apimti klientai puolė atsiiminėti savo pinigų. Savaitę trukęs bankų uždarymas ir įvestos griežtos kapitalo kontrolės priemonės, leidžiančios gyventojams per dieną bankomatuose išsiimti ne daugiau negu 60 eurų ir draudžiančios pervesti pinigus į užsienį, sulėtino lėšų nuotėkį. Tuo atveju, jeigu Europos centrinis bankas per artimiausias 1–2 dienas skubiai neįlies eurų Graikijos bankams, gali bankrutuoti daugiau verslo įmonių.

• Graikija skolinga tarptautiniams kreditoriams 240 mlrd. eurų. Ši suma gerokai viršija Graikijos BVP.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nuomone

nuomone portretas
Graikai DYKADUONIAI,iprate gyventi kitu saskaita.Butina susiverezti dirzus, taupiau gyventi ir palaipsniui is krizes isbris.O dabar ne pirstu nepajudinant, tikisi gauti eiliniu mlrd euru.SPYGA TAUKUOTA,O NE PASKOLA.

Moksliuk

Moksliuk portretas
Jeigu Graikija įsives drachmą, tai santykis su euru bus ženklus, sakysime 1:5 drachmamis, tad graikai galės Europoje nesirodyti su savo pinigine. Drachma cirkuliuos šalies viduje kaip Rusijoje rublis. Štai ir visa matematika. Na, Putinui malonu kai ES problemos, rusams pigiau bus poilsiauti Graikijoje, bet graikai nuo to nepraturtės.

Kęstas Br.

Kęstas Br. portretas
Kas yra euras, jei graikai grįžta prie jų senųjų pinigų - drachmos? Euras tampa ne pinigais, kurie negali veikti be pasitikėjimo, o pasitikėjimo neturinčiu mainų objektu, kurio tolimesnį smukimą pagreitins tos šalys, kurios atsisakys euro sekančios po graikų [1]. Mums belieka tik laukti tokių atsisakančių euro sekančios krizės metu. Jei neturim pinigų, tai toks euras irgi nėra pinigai. Daugiau apie tai - guglinant žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių