Turkija pasmerkė „nežmonišką“ Kataro izoliaciją

„Imtis veiksmų izoliuoti šalį visose srityse yra nežmoniška ir neislamiška“, – R.T. Erdoganas sakė savo partijai Ankaroje.

Birželio 5-ąją Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas ir kitos šalys paskelbė nutraukiančios ryšius su Kataru ir apkaltino jį remiant „terorizmą“.

Turkijos lyderis išsakė iki šiol griežčiausių komentarų apie šią krizę ir pridūrė, kad Kataras yra šalis, „kuriai tam tikra prasme buvo paskelbtas mirties nuosprendis“.

Per šią krizę Turkija atsidūrė keblioje padėtyje: Ankara laiko Katarą savo pagrindiniu sąjungininku Persijos įlankos regione, bet taip pat nusiteikusi gerinti ryšius su regiono galybe Saudo Arabija.

Be to, Turkija nori palaikyti gerus darbinius santykius su Rijado priešininku Iranu, o Dohos kritikai sako, kad Kataro ryšiai su šiitiška respublika buvo pernelyg glaudūs.

R.T. Erdoganas pridūrė, kad vėliau surengs trišales derybas telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) ir Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu al Thani (Tamimu bin Hamadu Taniu). Vis dėlto iki trečiadienio vidurnakčio pranešimų apie tokias derybas nebuvo paskelbta.

Tačiau Turkijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad jos vadovas Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) trečiadienį vyks į Katarą derybų su emyru.

M.Cavusoglu taip pat susitiks su šios šalies užsienio reikalų ministru šeichu Mohammedu bin Abdulrahmanu al Thani (Mohamedu bin Abdulrahmanu Taniu). URM pranešima sakoma, kad bus aptarti „pastarieji įvykiai regione“, bet daugiau detalių nepateikiama.

„Privalo pademonstruoti lyderystę“

Kataro izoliacija buvo paskelbta tuojau po JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vizito Rijade, o kai kurie analitikai sako, kad Amerikos lyderis paakino Saudo Arabijos vadovus imtis šio žingsnio.

Anksčiau M. Cavusoglu sakė, kad R.T. Erdoganas artimiausiomis dienomis surengs derybas dėl šios krizės su D. Trumpu.

R.T. Erdoganas, kaip ir Doha, griežtai atmetė kaltinimus, neva Kataras remia terorizmą. Turkijos lyderis argumentavo, kad ši šalis nuosekliai demonstravo nusistatymą prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS).

„Kataras yra šalis, kuri, kaip ir Turkija, buvo kuo griežčiausiai nusistačiusi prieš „Daesh“ (IS), – pabrėžė R.T. Erdoganas. – Neapgaudinėkime savęs.“

Vis dėlto R.T. Erdoganas atsargiai balansavo ir susilaikė nuo Saudo Arabijos veiksmų tiesioginės kritikos. Jis tik paragino šios šalies karalių Salmaną pademonstruoti lyderystę sprendžiant krizę.

„Manau, Saudo Arabijos karalius, įtakingas Persijos įlankos politikos veikėjas, turėtų spręsti šį reikalą ir parodyti lyderystę“, – pažymėjo R.T. Erdoganas.

Turkijos parlamentas praeitą savaitę leido pasiųsti karių į šalies bazę Katare. Šis žingsnis laikomas paramos į keblią padėtį patekusiam sąjungininkui ženklu.

Susitarime nenurodoma, koks bus konkretus į bazę siunčiamų karių skaičius, taip pat kada jie bus pasiųsti.

Toje bazėje jau yra dislokuotas kelių dešimčių Turkijos karių priešakinis dalinys, bet parlamento mandatas suteikia galimybę Ankarai oficialiai pasiųsti į pagalbą savo sąjungininkui dar tūkstančius karių.

Turkijos kariuomenės pranešime sakoma, kad trys turkų kariškiai šiuo metu yra išvykę į Katarą ir atlieka parengiamąją misiją galimam karių dislokavimui ateityje.

Kataro oponentai šiai dujų turtingai valstybei paskelbė įvairių suvaržymų – pavyzdžiui, uždraudė šalies oro vežėjų flagmanei „Qatar Airways“ naudotis jų oro erdve ir įšaldė vienos sporto televizijos prenumeratą.