Teismas: „WikiLeaks“ įkūrėjas J.Assange'as gali būti išduotas Švedijai

Didžiosios Britanijos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį nutarė, kad vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as gali būti išduotas Švedijai, siekiančiai jį apklausti dėl įtariamų lytinių nusikaltimų.

„Prašymas dėl pono Assange'o ekstradicijos buvo teisėtai pateiktas, o jo apeliacija prieš ekstradiciją atitinkamai yra atmetama“, - paskelbė Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Nicholas Phillipsas.

Septynių teisėjų balsai pasiskirstė santykiu penki prieš du, tačiau dauguma nutarė, jog Švedijos prokuroras turėjo reikiamus teisinius įgaliojimus ir galėjo išduoti L.Assange'o arešto orderį, siekiant jį apklausti dėl įtariamų lytinių nusikaltimų.

Visos J.Assange'o bylos baigtis priklausė nuo argumento, kad Europos arešto orderis, išduotas Švedijos prokuroro, yra „negaliojantis“, nes nebuvo išduotas teisėjo.

Tačiau J.Assange'o advokatė Dinah Rose netikėtai paprašė iš naujo nagrinėti šią bylą, argumentuodama, jog nutartyje minima medžiaga, kuri nebuvo paminėta per teismo posėdžius.

Teisėjas sutiko su šiuo prašymu ir suteikė 14 dienų laikotarpį, per kurį J.Assange'o advokatai gali pateikti prašymą iš naujo nagrinėti bylą.

40-metis australas nedalyvavo posėdyje, vykusiame Londono centre. Jo šalininkas Johnas Pilgeris sakė, kad J.Assange'as „įstrigo eismo spūstyje“.

„WikiLeaks“ įkūrėjas, sukėlęs Vašingtono įtūžį, kai jo portalas paviešino daugybę įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų, kovojo, kad nebūtų deportuotas, nuo pat savo suėmimo Londone 2010 metų gruodį pagal Europos arešto orderį.

Aukščiausiasis Teismas yra paskutinė jo bylinėjimosi stotis pagal Jungtinės Karalystės įstatymus, nes du žemesnės instancijos teismas nutarė, kad jis turėtų būti išsiųstas į Švediją apklausti dėl įtariamo išžaginimo ir seksualinės prievartos prieš dvi „WikiLeaks“ savanores darbuotojas.

Tačiau J.Assange'as, kurio judėjimas buvo smarkiai ribojamas pastarąsias 540 dienų, dar turi paskutinę galimybę - kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), jeigu jo advokatams nepavyktų pasiekti, kad ši byla būtų iš naujos nagrinėjama Britanijoje.

J.Assange'as neneigia turėjęs lytinių santykių su dviem moterimis Švedijoje, tačiau teigė, kad jie vyko abipusiu sutikimu.

Tuo tarpu moterys tvirtina, kad jis jas išžagino ir naudojo lytinę prievartą.

„WikiLeaks“ vadovas argumentuoja, kad pastangos užsitikrinti jo ekstradiciją pagrįsto politiniais motyvais.

J.Assange'o motina Christine prieš paskelbiant teismo nutartį pareiškė: „Tai apskritą parą trunkantis košmaras, nes žinome, kad jis nesaugus ir kad didžiausios pasaulyje vyriausybės griežia ant jo dantį.“

Ji sakė Australijos televizijai, kad sūnui keliami nepagrįsti kaltinimai ir kad jis gali būti „izoliuotas nuo pasaulio, vienutėje, dar prieš jį apklausiant arba pateikiant kaltinimus“, jeigu būtų deportuotas į Švediją.

Švedijos pareigūnai argumentavo, kad šios apeliacijos patenkinimas gali sutrikti sparčiai veikiančią Europos arešto orderių sistemą, o tai sukeltų pasekmių visame žemyne.

„Orderius (Švedijoje) išduoda prokuroras. Taškas“, - Švedijos prokuratūros valdybos atstovė Karin Rosander sakė naujienų agentūrai AFP.

Šviesiaplaukis buvęs kompiuterinis įsilaužėlis sakė bijantis, kad ekstradicija galiausiai atvestų prie jo išdavimo Jungtinėms Valstijoms, kur kurios jau organizuoja karinio tribunolo procesą kariui Bradley Manningui, kaltinamam įslaptintų dokumentų nutekinimu „WikiLeaks“.

Prieš savaitę J.Assange'as dalyvavo vieno filmo peržiūroje, užsidėjęs iš kevlaro pagamintą Guy Fawkeso kaukę.

„Galbūt tai paskutinis mano pasirodymas viešumoje, todėl pamaniau, kad turėčiau pradėti nuo padėties, kuriai susiklosčius manęs nebegalėtumėte pamatyti“, - sakė J.Assange'as, kuris nuo 2010 metų gruodžio kasdien turėdavo registruotis policijoje ir dėvėti elektroninę sekimo apyrankę.

Žemesnės instancijos Britanijos teismas iš pradžių patvirtino J.Assange'o ekstradiciją Švedijai pernai vasarį.

Aukštajam Teismui pateikta apeliacija buvo atmesta lapkritį, bet J.Assange'as vėliau užsitikrino leidimą kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą, kuris šių metų vasarį per dvi dienas vykusius posėdžius išklausė sudėtingų argumentų.