„Sudie, Ispanija“: prieš Katalonijos referendumą – didžiulis mitingas

Apsisiautę raudonos, geltonos ir mėlynos spalvų separatistų vėliavomis demonstrantai žygiavo per Barselonos centrą nešdami transparantus, kurie skelbė: „Sudie, Ispanija.“

„Jei bus didžiulė mobilizacija, jie Madride nieko negalės padaryti“, – sakė 21 metų ekonomikos studentas Jordi Calatayudas (Žordis Ketelejutas), turėdamas omenyje spalio 1 dienos referendumą.

„Katalonai pasieks, kad nepriklausomybė būtų įmanoma; jei mūsų bus daug, jie mūsų nesustabdys“, – pridūrė jis.

Demonstracijoje dalyvavo maždaug milijonas žmonių, per „Twitter“ pranešė Barselonos policija. Centrinės vyriausybės atstovo šiame turtingame regione Ispanijos šiaurės rytuose biuras nurodė, kad dalyvavo maždaug 350 tūkst. žmonių.

Protestas sutapo su Katalonijos nacionaline diena („Diada“), kai minimas Barselonos kritimas 1714 metų Ispanijos įpėdinystės kare ir regiono institucijų bei laisvių praradimas.

Nuo 2012 metų separatistai šia diena naudojasi nepriklausomybės reikalui stumti.

„Ką dar turime padaryti norėdami priversti suprasti, kad Katalonijos žmonės nori balsuoti?“ – per mitingą žurnalistams sakė Katalonijos regiono prezidentas, nepriklausomybės šalininkas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas).

„Sodinkit mane į kalėjimą“

Tuo tarpu nepriklausomybės priešininkai skundėsi, kad visiems katalonams skirtą „ Diadą“ užgrobė separatistai, ypač – šiais metais, prieš spalio 1 dieną planuojamą referendumą dėl nepriklausomybės.

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus), kurio konservatorių vyriausybė kategoriškai nepritaria referendumui, palinkėjo Katalonijai „geros dienos“ ir ragino, kad ši diena būtų „laisvės, sugyvenimo ir pagarbos visiems katalonams „Diada“.

Demonstrantai, susirinkę Grasijos kelyje ir Aragono gatvėje Barselonos centre, suformavo didžiulį „X“ – ženklo, kurį katalonai per referendumą parašys savo balsalapiuose, simbolį.

Jei referendumą laimės „Taip“ stovykla, Katalonijos vyriausybė žada per 48 valandas paskelbti nepriklausomybę ir pradėti kurti suverenią valstybę.

Ispanijos centrinė vyriausybė žada blokuoti referendumą, tad nepriklausomybės šalininkų stovykla troško pademonstruoti, kad gali sutelkti savo pajėgas, ypač – po praėjusių metų „Diados“, kai žmonių renginiuose dalyvavo mažiau.

„Aš per sena, kad man nurodinėtų, ką galiu daryti ir ko ne, kliaujuosi balsavimu ir tai darysiu, net jei jie sodins mane į kalėjimą“, – sakė 70 metų pensininkė Mari Carmen Pla (Meri Karmen Pla) Katalonijos nepriklausomybės vėliavų jūroje.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Katalonijos visuomenė yra smarkiai susiskaldžiusi nepriklausomybės klausimu.

Liepos mėnesį atlikta regiono vyriausybės agentūros apklausa parodė, kad 41,1 proc. respondentų pritaria nepriklausomybei, o 49,9 proc. pasisako prieš atsiskyrimą. Tačiau dauguma – daugiau kaip 70 proc. – nori referendumo, kad šis klausimas būtų galutinai išspręstas.

Katalonijoje kaimiškosios vietovės yra labiau linkusios palaikyti nepriklausomybę, o dideli urbanistiniai centrai, tokie kaip Barselona, labiau palaiko pasilikimą Ispanijoje.

7,5 mln. gyventojų, savą kalbą ir kultūrą turintis Katalonijos regionas sukuria maždaug penktadalį visos Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir turi reikšmingus įgaliojimus tokiais klausimais kaip švietimas ir sveikatos apsauga.

Reikalavimai dėl atsiskyrimo čia reiškiami jau seniai, bet pastaraisiais metais nepriklausomybės judėjimas Katalonijoje sustiprėjo, nes dėl Ispanijos ekonominės krizės regione išaugo nedarbas ir skolos.

Katalonai skundžiasi, kad regionas negauna investicijų, kurios būtų proporcingos jo sumokamiems mokesčiams, o centrinė vyriausybė kišasi į regiono kalbos ir švietimo politiką.