Per stebuklą išgyvenę Rusijos kalnakasiai dėkoja likimui (papildyta)

Sprogimus didžiausioje Rusijos anglies kasykloje išgyvenę darbininkai sako pamatę, kas yra pragaras. Kai kurie jų netiki, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas.

Brovėsi per lavonus

„Aš supratau, kas yra pragaras, ir suvokiau, kas yra mirtis“, - baisais prisiminimais dalijosi 50-metis Aleksandras Zločevskis. Vyras teigė, kad jam ir sūnui pavyko išsigelbėti per stebuklą. Išdirbęs kasykloje 27 metus tokius baisus dalykus jis pamatė pirmą kartą.

„Pakilome 50 m aukščiau, žiūrime - žmonės guli. Puolėme prie jų. Du jau nebekvėpavo, vienas dar buvo gyvas. Puolėme jam padėti, uždėjome deguonies kaukę, bet jis jau viskas... Užduso... Taip ir mirė ant mūsų rankų, - pasakojo kalnakasys. - Aš pasimečiau, pradėjau panikuoti. Supraskite, tamsu, nieko nematyti. Supratau, kad pradedu dusti, rankos ėmė drebėti, vos galėjau paeiti. Atsisėdau, nusiraminau, ir pajudėjau toliau. Pakeliui mačiau dar kelis žmones, kuriem nepavyko pasiekti išėjimo.“

Visiškoje tamsoje dusdami ir kojomis kliudydami žuvusių draugų kūnus A.Zločevskis ir dar keli šimtai kalnakasių sėkmingai išsiropštė į paviršių. Dešimtys žmonių liko palaidoti po žeme. Antradienį į paviršių buvo ištraukti dar penki žuvusiųjų kūnai, aukų skaičius išaugo iki 52. Gelbėtojai tęsė dar 38-ių po žeme likusių darbininkų paieškas, bet viltis surasti juos gyvus jau buvo išblėsusi.

Kaltos ne dujos?

Pirmas sprogimas kasykloje „Rospadskaja“ nugriaudėjo šeštadienį 23.55 val. vietos laiku. Tuo metu joje dirbo 359 žmonės. Po keturių valandų nugriaudėjo antras, dar galingesnis sprogimas, ir žemė užgriovė keliolika gelbėtojų, kurie jau buvo nusileidę į kasyklą. Gelbėjimo darbus teko pristabdyti, jie buvo atnaujinti tik pirmadienį ryte.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos pareigūnai įtaria, kad nelaimė įvyko sprogus metano dujoms. Bet tarp kalnakasių sklando kitokia versija. Be to, jie pasakoja girdėję daugiau sprogimų.

„Aš pats juos puikiai girdėjau. Tik jie įvyko kiek vėliau, - laikraščiui „Moskovskij komsomolec“ pasakojo kalnakasys Nikolajus. - Mano giminaičiai kasykloje dirba daugiau nei 20 metų. Jie sako, kad metano sprogimas arba kokie nors pažeidimai negalėjo pridaryti tiek žalos. Visi mūsiškiai įsitikinę, kad tai buvo teroro aktas.“

Davikliai nesuveikė

Pareigūnai aiškinasi dar vieną keistą faktą - „Rospadskaja“ kasyklos metano davikliai pavojingos dujų koncentracijos neužfiksavo. Pasak specialistų, tai galėjo nutikti dujoms išsiveržus labai staigiai arba pasklidus netolygiai. Be to, patys kalnakasiai neslepia, kad norėdami padirbėti ilgiau ir užsidirbti daugiau  dažnai slopina daviklius.

„Daviklis pradėjo pypsėti - užmetam ant jo šlapią skudurą arba megztinį ir toliau dirbam, - pasakojo kalnakasys Michailas. - Taip buvo, yra ir bus, nes kitaip išvis būtų neįmanoma dirbti. Kasykloje metano koncentracija visuomet viršija du procentus.“

Davikliai paprastai suveikia, kai metano koncentracija ore pasiekia 2 proc. Nors tai yra nustatyta saugi riba, ji nekelia didelio pavojaus. Metanas užsidega, kai jo koncentracija pasiekia 4 proc.

Nelaimių istorija

Rusijos pareigūnai įtaria, kad būtent metano daviklių slopinimas 2007 m. kovo 19 d. sukėlė sprogimą kasykloje „Uljanovskaja“. Tuomet žuvo 110 kalnakasių. Tai buvo didžiausia nelaimė Kuzbaso anglių baseino kasyklose.

Kasykloje „Rospadskaja“ tokių didelių tragedijų dar nebuvo. 2001 m. kovo 30 d. sprogus metano dujoms žuvo keturi žmonės, o per panašų incidentą 2005 m. birželio 17 d. aukų pavyko išvengti.

Remontas užtruks mėnesius

Pareigūnai tikina, kad „Rospadskaja“ buvo tvarkingos būklės. Kasykla buvo laikoma viena saugiausių Rusijoje, nes į jos saugumą buvo daug investuojama.

„Rospadskaja“ yra stambiausia Rusijos kasykla, joje buvo išgaunama dešimtadalis šalyje sunaudojamos ir eksportuojamos anglies. Ekspertai būgštauja, kad kasyklos remontas užtruks mažiausiai kelis mėnesius, ir dėl to ims trukti anglies, bei išaugs jos kaina.

Didžiausios nelaimės kasyklose

Tragedijos kasyklose dažnos ne tik Rusijoje. Pagal liūdną statistiką nuo jos neatsilieka Ukraina ir Kinija.

Per pastaruosius 20 metų Ukrainos Donecko ir Lugansko sričių kasyklose įvyko kelios skaudžios nelaimės. Per sprogimą „Zasiadko“ kasykloje 2007 m. lapkričio 18 d. žuvo 101 darbininkas. Vos po kelių savaičių joje įvyko dar viena avarija, nusinešusi 52 žmonių gyvybę.

Didžiausia pastarųjų dešimtmečių nelaimė Kinijos anglių kasykloje įvyko 2005 m. vasarį, kai sprogus metanui žuvo daugiau nei 200 žmonių. Praėjusių metų pabaigoje panaši tragedija kitoje kasykloje nusinešė 104 žmonių gyvybę.

2008 m. Kinijos valdžia buvo priversta uždaryti maždaug tūkstantį kasyklų, nes jos neatitiko saugumo reikalavimų, o avarijos įvykdavo beveik kiekvieną savaitę.

Skaudžiausia katastrofa Turkijos kasyklose įvyko 1992 m., kai Zonguldako provincijos šachtoje žuvo 270 žmonių. Vokietijoje daugiausiai kalnakasių gyvybių - beveik 300 - nusinešė 1962 m. avarija kasykloje Saro žemėje.

Tačiau nė viena pastarųjų dešimtmečių nelaimių Europos kasyklose neprilygsta įvykusiai 1906 m. kovo 10 d. Prancūzijoje. Tuomet per sprogimą Lanso šachtoje žuvo 1060 žmonių.

Dar mažiau kalnakasių saugumu praėjusio amžiaus pirmoje pusėje buvo rūpinamasi Japonijos okupuotoje Mandžūrijoje, kur 1942 m. per sprogimą šachtoje žuvo 1572 žmonės.

Pasaulinis antirekordas buvo pasiektas 1931 m. Kinijos Fušunio kasykloje. Tikslus šios katastrofos aukų skaičius nežinomas, bet jis viršijo 3 tūkst.


Šiame straipsnyje: Sprogimas Rusijos kasykloje

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių