Sovietų sukurtas internetas – planas didis, bet taip ir neįgyvendintas

Kodėl šis projektas taip ir nebuvo įgyvendintas, portale bbc.com pasakoja mokslo ir technologijų žurnalistas Chrisas Baraniukas.

12-mečiui Olegui Guimaoutdinovui mokytis programuoti kompiuterį Sovietų Rusijoje iš esmės reiškė daugybę laiko praleisti prie knygų. Daugeliui jo bendraklasių gilintis į teorinius dalykus ilgainiui pasidarė nebeįdomu ir įgriso. Tačiau, kaip sakė pats Olegas, pasiduoti jis nė nemanė – vaikas žavėjosi viskuo, kas buvo susiję su kompiuteriais, ir nekantriai laukė, kada pagaliau ateis laikas praktikai. To paties laukė dar keli jo draugai.

Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje mokyklose kompiuterių terminalų praktiškai nebuvo – jų buvo galima rasti nebent universitetuose ir biuruose, o vaikai šalia šios įrangos buvo tikrai nepageidaujami. Vis dėlto, Olegui ir keliems jo draugams pavyko rasti sukalbamų darbuotojų, kurie leido jiems naudotis savo biurų kompiuteriais. Kaip pastebi Ch. Baraniukas, dauguma kompiuterių tuo metu buvo amerikietiškų įrenginių kopijos.

Tuomet berniukai dar nesuvokė, kad masyvios klaviatūros ir griozdiški monitoriai, kėlę jiems didžiulį susižavėjimą, leido užgimti idėjoms, kone pakeitusioms pasaulį. Pirmieji buitinio interneto taškai tapo užuomazgomis to, kas vėliau, kaip buvo tikima, padės kaip reikiant suklestėti sovietų ekonomikai.

Ištisus dešimtmečius grupelė tyrėjų siekė įtikinti valdžios atstovus leisti jiems kurti kompiuterių tinklą, sujungsiantį tūkstančius įrenginių visoje Sovietų Sąjungoje. Šis sumanymas galėjo būti pajėgus konkuruoti su JAV ir Vakarų Europoje kuriamais tinklais ir galop išaugti į tai, ką šiandien vadiname internetu.

„Kalbame apie „internetą -1.0“, – sako Oklahomos Talsos universiteto tyrėjas ir knygos „How Not to Network a Nation: The Uneasy History of the Soviet Internet“ (liet. Kad šalis netaptų tinklu: nepaprasta sovietinio interneto istorija) autorius Benas Petersas. – Decentralizuotą, hierarchinės struktūros tinklą, kurio paskirtis – valdyti informacijos srautus komandinėje ekonomikoje.“

Vis dėlto, sovietų projektas pavadinimu OGAS (rus. Общегосударственная автоматизированная система учёта и обработки информации) niekada nebuvo įgyvendintas iki galo.

Nesėkmės istorijos

Pirmąjį sovietinį internetą sukūrė vienas kibernetikos mokslo pradininkų Viktoras Gluškovas, įkvėptas ankstesnio tinklų kūrimo entuziasto Anatolijaus Kitovo. A. Kitovas visos Sovietų Sąjungos sujungimo į bendrą tinklą idėją iškėlė dar 1959 m. Apie šį žymų mokslininką rusų sukurtą dokumentinį filmą „Pulkininko Kitovo internetas“ (rus. Интернет полковника Китова) galima pažiūrėti internete. Kaip pastebi Ch. Baraniukas, iš pirmų filmo kadrų atrodo, kad netrukus išvysime Džeimsą Bondą.

Nuo to momento, kai A. Kitovas savo sumanymą išdėstė tuometiniam Sovietų Sąjungos vadui Nikitai Chruščiovui skirtame laiške, tapo aišku, kad įgyvendinti siūlomą projektą nebus paprasta. Ir sunkumų būta tik iš dalies technologinių.