Somalio prezidentu išrinktas buvęs premjeras M. A. Farmajo

Ligšiolinis prezidentas Hassanas Sheikhas Mohamudas (Hasanas Šeichas Mohamudas) pripažino savo pralaimėjimą trečiadienį per du rinkimų turus, o naujuoju lyderiu paskelbtas M.A.Farmajo tuoj pat buvo prisaikdintas.

„Istorinis įvykis; mes pasirinkome šį demokratijos kelią; dabar noriu pasveikinti Mohamedą Abdullahi Farmajo“, – sakė H.Sh.Mohamudas.

Tūkstančiai džiūgaujančių somaliečių pasipylė į gatves skanduodami naujojo prezidento vardą. Saliutuodami kariai šaudė į orą. „Somalis greit bus kitoks Somalis“, – sakė minioje kartu su kitais švenčiantis policininkas Ahmedas Ali.

Ši Rytų Afrikos valstybė bando suformuoti savo pirmą efektyviai veikiančią centrinę vyriausybę per ketvirtį amžiaus.

Rinkimai vyko itin sustiprinto saugumo sąlygomis.

Po pirmojo rinkimų turo iš 21 kandidato nežymiai pirmavo ligšiolinis prezidentas H.Sh. Mohamudas, pelnęs 88 balsus, toliau su 72 balsais sekė M.A.Farmajo; tačiau šis išsiveržė pirmyn po antrojo turo, per kurį buvo renkamasi iš likusių trijų kandidatų.

„Ši pergalė išreiškia Somalio žmonių interesą; ši pergalė priklauso Somalio žmonėms; tai naujos eros pradžia, Somalio vienybės, demokratijos ir kovos su korupcija pradžia“, – kalbėjo prisaikdintas M.A.Farmajo.

M.A.Farmajo, baigęs mokslus Niujorko valstijos universitete Bafale, ministro pirmininko poste išbuvo aštuonis mėnesius, kol pasitraukė 2011-aisiais. Nuo 1985 metų, jis gyveno Jungtinėse Valstijose, kur jį išsiuntė Somalio užsienio reikalų ministerija.

Somalyje nebuvo efektyvios centrinės vyriausybės nuo 1991 metų, kai buvo nuverstas karinis prezidento Siado Barre (Saiado Barė) režimas, bet prasidėjo ilgas anarchijos ir konfliktų tarp klanų laikotarpis.

Tai sudarė palankias sąlygas suklestėti grupuotėms, susijusioms su „al Qaeda“ ir „Shabaab“, kurios užvaldė plačias teritorijas ir trikdė pastangas įkurti centrinę vyriausybę.

Daugel metų nesiliaujantis klanų konfliktas, „al Shabab“ islamistų atakos bei badas visiškai nualino šią maždaug 12 mln. gyventojų turinčią valstybę.

Baiminantis „al Shabab“ islamistų atakų, buvo nutarta leisti prezidentą rinkti tik parlamentarams. Aukštųjų ir žemųjų rūmų nariai metė savo balsus į skaidrias dėžes itin saugomame pastate buvusioje karinių oro pajėgų bazėje Mogadiše.

Mogadiše somaliečiai, susikaupę prie televizijos ekranų kavinėse ar namie, atidiai stebėjo balsavimą.

„Mums reikia garbingo lyderio, kuris galėtų vesti mus į priekį“, – sakė 26-erių studentas Ahmedas Hassanas (Ahmedas Hasanas) su keliolika vyrų stebėjęs didžiulį televizijos ekraną.

Dėl nestabilios padėties šalies viduje Somalis atsidūrė tarp septynių musulmoniškų valstybių, kurios minimos JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) imigracijos draudimo įsake, nors šios šalies partnerystė darosi vis svarbesnė JAV kariuomenei jos kovoje su terorizmu.

Apie sostinėje tvyrančius pavojus liudija du minosvaidžio sviediniai, kuriuos antradienio vakarą paleido įtariami ekstremistai ir kurie krito netoli tos vietos, kur vyko balsavimas.

Nors tarptautinė bendruomenė atkakliai ragino Somalį rengti rinkimus, turėjusius tapti jo stiprybės simboliu, o JAV pastaraisiais metais skyrė šimtus milijonų dolerių pagalbos, turėjusios padėti šaliai atsigauti politiškai ir ekonomiškai, balsavimą vis tiek temdė pranešimai apie įtariamą korupciją.

Rinkimuose dalyvaujančius parlamentarus – 275 žemųjų parlamento rūmų narius ir 54 senatorius – atrinko įtakingas ir sudėtingas klanų tinklas. Prieš keletą savaičių Jungtinės Tautos, JAV, Europos Sąjunga ir kitos tarptautinės bendruomenės narės perspėjo dėl „baisiausių rinkimų proceso pažeidimo atvejų“: tai ir smurtas, ir bauginimai, ir tai, kad moterims kandidatėms rezervuotas vietas užėmė vyrai.

Anot pranešimų, kai kur už balsą mokėta iki 30 tūkst. JAV dolerių. „Šie rinkimai, matyt, buvo brangiausi, už vieną balsą, per visą istoriją“, – pažymima antradienį paskelbtame kovos su korupcija organizacijos „Marqaati“ pranešime.