- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jungtinei Karalystei traukiantis iš Europos Sąjungos, Škotija sieks demonstruoti liberalesnę imigracijos politiką ir nori lengviau įsileisti imigrantus, tarp jų ir lietuvius.
Tai išskirtiniame interviu Eltai Vilniuje sakė Škotijos kultūros, turizmo ir užsienio reikalų ministrė Fiona Hyslop.
„Mes norime, kad ne tik lietuviai, gyvenantys Škotijoje, ir toliau joje gyventų. Mes norime, kad kiti prisijungtų, atsivežtų šeimas į gražią, atvirą ir svetingą valstybę“, – interviu Vilniuje sakė F. Hyslop.
Šiuo metu, anot jos, laukiama taisyklių, kaip Jungtinėje Karalystėje gyvenantys ES piliečiai galės aplikuoti ir įgauti specialų statusą, leidžiantį likti šalyje. Taisyklės turi būti paskelbtos birželį, bet „jau birželis, ir mes jų dar nematėme, tad laukiame. Svarbu užtikrinti žmonių pasitikėjimą ir saugumą.“
Tačiau F. Hyslop tikina, kad Škotija ir po „Brexit“ sieks toliau likti atvira imigrantams. Ministrės teigimu, senstančiai visuomenei reikia daugiau jaunų žmonių, kurie prisidėtų prie ekonomikos augimo, taigi Škotija sieks turėti atskirą imigracijos politiką.
„Siekiame, kad Škotijai būtų pritaikyta migracijos politika, kuri leistų mums įsileisti daugiau žmonių. (...) Net jeigu Jungtinė Karalystė bandys turėti griežtesnę migracijos sistemą ateityje, mes norime atviresnės sistemos“, – teigė ji.
Vis dėlto F. Hyslop pripažįsta, kad „Brexit“ kelia nerimą, nes vis dar nežinoma, kokie bus Jungtinės Karalystės ir ES ekonominiai santykiai. Jos nuomone, ryšiai su Bendrija turėtų būti kuo artimesni, „kas mums reiškia išlikti bendros rinkos nariais, muitų sąjungos nariais, ir mes tai esame aiškiai pasakę“.
F. Hyslop teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje kyla vis didesnė prekybos karų rizika, prieš JAV ar Kinijos tarifus Jungtinei Karalystei būtų sunkiau atsilaikyti negu Europos Sąjungai, ir „tai kelia nerimą“. Be to, pasak jos, skaičiavimai rodo, kad Jungtinės Karalystės BVP galėtų sumažėti 8–9 proc., jeigu prekybiniai santykiai būtų paremti Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis ir tarifais.
Jungtinės Karalystės parlamente kitą savaitę turėtų būti balsuojama dėl su „Brexit“ susijusių pataisų. Tarp jų yra pataisos, numatančios, kad Jungtinė Karalystė liktų ES bendrojoje rinkoje ir muitų sąjungoje. Tačiau tam nepritaria premjerė Theresa May.
Be to, įtampa Jungtinėje Karalystėje dėl pasitraukimo iš ES kyla ir kitose srityse. Th. May ketvirtadienį šaukia ministrų kabineto susitikimą. Jis įvyks sklandant kalboms, kad, nepritardamas Th. May planams išvengti „kietos“ sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, gali atsistatydinti „Brexit“ sekretorius Davidas Davisas.
Kalbama, kad D. Davisas yra pasipiktinęs atsarginiu planu, pagal kurį Didžioji Britanija po išstojimo iš ES kurį laiką toliau laikytųsi Bendrijos muitų sąjungos principų.
Siūlymas, kuris įsigaliotų tik tuo atveju, jei nepavyktų rasti jokio kito būdo išvengti muitinės patikrinimų Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos pasienyje, turėtų būti paskelbtas dar šią savaitę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokietijos pasiuntinė iškviesta dėl 4 vokiečių, įtariamų šnipinėjus Kinijai
Vokietijos ambasadorė Pekine ketvirtadienį pranešė, kad Kinijos pareigūnai ją iškvietė dėl keturių vokiečių, įtariamų šnipinėjimu Kinijos naudai, sulaikymo. ...
-
Premjeras: Švedija kitais metais į NATO misiją Latvijoje siųs savo karius
Švedija kitais metais skirs sumažintą batalioną NATO pajėgoms Latvijoje ir taip prisidės prie paramos Baltijos šaliai po Rusijos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas. ...
-
Prancūzijoje atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl šalies skrydžių dispečerių streiko
Prancūzijos ir kituose Europos oro uostuose ketvirtadienį buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl pagrindinės prancūzų skrydžių dispečerių profesinės sąjungos streiko reikalaujant didesnio darbo užmokesčio. ...
-
A. Lukašenka: tai bus apokalipsė
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pabrėžė naikinančio branduolinio karo pavojų, jei Vakarai didins spaudimą Rusijai dėl Ukrainos. ...
-
Lenkija teigia iki šiol suteikusi Ukrainai karinės pagalbos už 8,4 mlrd. eurų
Lenkija, vyriausybės duomenimis, per pirmuosius dvejus metus nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kaimyninei šaliai suteikė karinės paramos už 8,4 mlrd. eurų. ...
-
Vokietijos parlamentas nusprendė birželio 15 dieną paskelbti Veteranų diena
Vokietijos parlamentas balsavo už tai, kad birželio 15 dieną kasmet būtų minima nacionalinė Veteranų diena, o didžioji dauguma įstatymų leidėjų šiam pasiūlymui pritarė. ...
-
R. Sikorskis ukrainietiškai patikino Kremlių, kad Lvivas priklauso Ukrainai
Lenkija neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, nors Rusijos propaganda teigia priešingai, kad sukiršintų dvi tautas. Bet Kremliui nepavyks to padaryti. ...
-
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos šeima apie ją negirdėjo daugiau kaip 400 dienų
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos Maryjos Kalesnikavos šeima trečiadienį, per aktyvistės 42-ąjį gimtadienį, pranešė, kad praėjo jau 434 dienos, kai jos artimieji negavo jokios žinios apie ją. ...
-
Derybos su Rusija dėl Krymo – neįmanomos
Negali būti jokių derybų su Rusija dėl Krymo, todėl Ukraina tęsia darbą Krymo platformoje, kad laikinosios pusiasalio okupacijos klausimas nedingtų iš tarptautinės bendruomenės radaro, savo išskirtiniuose komentaruose naujienų agentūr...
-
Rusija taikysis į potencialius NATO branduolinius ginklus Lenkijoje
Jei Lenkijoje bus dislokuoti NATO branduoliniai ginklai, jie taps svarbiausiais Rusijos taikiniais, sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas. ...