Š.Kalmanovičius: gyvenimas lyg Holivudo filme

Iš Kauno kilęs verslininkas spėjo pagyventi Lietuvoje, Izraelyje, Rusijoje, buvo vienas iš „Žalgirio“ klubo bei Maskvos „Spartak“ ekipos, tapusios moterų Eurolygos čempione, rėmėjų ir vienas savininkų, Rusijos transporto ministro patarėju, Rusijos prezidento visuomeniniu patarėju.

Paskutiniai metai - Maskvoje

60-mečio Š.Kalmanovičiaus gyvenimas buvo spalvingas: sunki gyvenimo pradžia Kaune, Afrikoje uždirbti milijonai, trys santuokos, daugiau nei 5 metai Izraelio kalėjime.

1999-aisiais į Kauno „Žalgirį“ investavęs 6 mln. dolerių ir laimėjęs Eurolygą, Š.Kalmanovičius netikėtai pasitraukė į Maskvą.

Iš Rusijos tik per spaudą mus pasiekdavo gandai apie verslininko skyrybas su antrąja žmona Anastasija (dainininkės Zemfyros vadybininke), santuoką su rusų krepšinio žvaigžde Ana Archipova ir 2005-ųjų rugpjūtį gimusius dvynukus.

Iki pat savo gyvenimo pabaigos jis buvo Lietuvos pilietis.

Audringa jaunystė Kaune

Š.Kalmanovičiaus gimtinė - Panevėžio rajonas, Ramygala. Čia iki Antrojo pasaulinio karo užaugo kelios šeimos kartos. Kaip žurnalistams yra prisipažinęs pats verslininkas, jo senelių likimas buvo tragiškas ir apie jį jam kalbėti labai sunku.

Likimas Š.Kalmanovičiaus motiną nubloškė į Kauną, kur ji susipažino su jo tėvu. Po to gimė Šabtajus.

Studijų laikus laikinojoje sostinėje Š.Kalmanovičius visada prisimdavo kaip labai linksmus - Kauno politechnikos institute jis su draugais netgi subūrė „Linksmųjų išradingųjų“ komandą, kurios mėgstamiausia susibūrimo vieta buvo „Tulpės“ kavinė ar kokia nors aludė.

„Pinigai tada nebuvo žmogaus vertės matas - jie priklausė visai chebrai. Kiekvieną pirmadienį drauge lankydavome Kauno kino teatrus. Per dieną pasižiūrėdavo visus naujausius tą savaitę pasirodžiusius filmus“, - laidai „Nuo...Iki...“ yra pasakojęs Š.Kalmanovičius.

Š.Kalmanovičius jau dirbo Kauno dirbtinio pluošto gamykloje, kai tėvai po 12 metų prašymų 1971-aisiais gavo leidimą emigruoti į Izraelį. Kartu su jais Lietuvą teko palikti ir Šabtajui.

Kitoks gyvenimas Izraelyje

„Ten buvo sunku. Izraelio žmonėms, paveiktiems „banko sąskaitos filosofijos“, rūpėjo tik materialūs dalykai. Mums, įpratusiems prie kitokios draugystės, teko skubiai keisti mąstymą“, - tuos laikus prisimindavo Š.Kalmanovičius.

Vis dėlto ten šeima atsistojo ant kojų. Ypač gerai uždirbo ginekologe dirbusi mama. Tapti gydytoju svajojo ir pats Š.Kalmanovičius.

Supratęs, kad ilgi mokslai ne jam, vyras pasuko į pramogų verslą - rengė rusų artistų gastroles. Idėja kilo vakarieniaujant su baleto solistais Galina ir Valerijumi Panovais - dar „šviežiais“ emigrantais iš Leningrado.

Š.Kalmanovičus išsinuomojo salę ir pradėjo rengti Panovų koncertus. Sėkmė buvo stulbinama, pradėjo plaukti pinigai. 26 metų Š.Kalmanovičiui verslas puikiai sekėsi, jo iniciatyva į Izraelį koncertuoti atvažiavo „Boney M“, duetas „Baccara“, britų karališkasis baletas.

Netikėtai pasipylę turtai

Izraelyje verslininkas sutiko žmogų, pakeitusį jo tolesnį gyvenimą, - amerikietį rabiną Ronį Grinvaldą. Jis atstovavo naujai Pietų Afrikos valstybei - Boputatsvanai.

„Tai buvo bananų - pusiau pripažinta - respublika, kurią apartheido valdoma Pietų Afrikos valdžia 1977-aisiais leido įkurti vienai tautelei. Jai vadovavo prezidentas Lawrenceas Lucasas Manyane'as Mangope'as - labai išsilavinęs afrikietis. Susipažinęs su juo, atradau galimybę iš mažų pinigų padaryti labai didelius“, - Lietuvos žurnalistams yra pasakojęs Š.Kalmanovičius.

Boputatsvanai atitekusioje PAR žemės teritorijoje buvo platinos, todėl naujoji valstybė pinigų nestokojo. Kartu su prezidentu Lucasu Mangope'u Š.Kalmanovičius įsteigė statybos firmą, kuri pastatė pirmuosius lošimo namus Pietų Afrikoje, krokodilų fermas, viešbučius, stadionus.

Miesto atidarymo iškilmėse koncertavo net pats Frankas Sinatra, o verslininko gyvenimas virto rojumi. Netrukus jis turėjo tiek pinigų, kad nusipirko pilį Kanuose, turėjo įspūdingą „Rolls Royce“ automobilių kolekciją, nuosavą lėktuvą.

Deja, kaip prisipažino pats R.Kalmanovičius, kilęs iš skurdžios šeimos, jis nelabai mokėjo, kaip elgtis su netikėtai atsiradusiais turtais, ir užsikrėtė naujųjų rusų liga - viskas turėjo būti kuo brangiau ir prabangiau.

Ši liga tęsėsi maždaug pusantrų metų. Nusileisti ant žemės padėjo sušlubavusi sveikata, beveik tuo pat metu pradėjo byrėti pirmoji Š.Kalmanovičiaus šeima.

Su žmona Tatjana jis pragyveno 10 metų, užaugino dukrą Liat. Verslininkas sako, kad viena skyrybų priežasčių buvo jo žmonos pomėgis azartiniams lošimams. Tačiau pripažino, jog būta ir jo kaltės - jis daug laiko skyrė verslui, daug keliavo, o Kanuose likusi jo žmona pasinėrė į savus malonumus.

Po skyrybų - išbandymas kalėjimu

„Supratęs savo klaidą, pasiėmiau šeimą į Afriką. Bet jau buvo per vėlu, išsiskyrėme. Manau, neturiu teisės apie ją kalbėti negerai. Ji - nuostabi moteris, padovanojusi puikią dukrą“, - yra sakęs Š.Kalmanovičius.

Po skyrybų Š.Kalmanovičiaus laukė dar vienas didelis išbandymas - Izraelyje jis buvo suimtas, nuteistas ir pasodintas į kalėjimą už šnipinėjimą SSRS naudai. Po 5,5 metų iš kalėjimo išėjo, kaip sakė pats verslininkas, visai kitas žmogus.

1993 m. grįžęs į Rusiją Š.Kalmanovičius ėmėsi farmacijos verslo, supirkinėjo vaistines, firmą pavadino dukros Liat vardu. Norėjo pirkti banką, bet bankininkus tuo metu Rusijoje šaudė, todėl šios idėjos atsisakė.

Iš pradžių Š.Kalmanovičius dirbo su garsiu dainininku ir verslininku Josifu Kobzonu , kurį pažinojo gana seniai (juodu supažindino Vladimiras Vysockis).

Belgijoje verslininkas susipažino su Arvydu Saboniu ir, kaip pats sakė, iš didelės nostalgijos Lietuvai nusprendė paremti „Žalgirį“ 6 mln. dolerių.

Deja, po pergalės Eurolygoje Š.Kalmanovičius „Žalgirį“ paliko, taip suprantamai  niekada ir nepaaiškinęs kodėl. „Nenoriu suvedinėti sąskaitų su tais, kurie trukdė kurti „Žalgirį“, ar tais, kurie paskui mane pašalino. Parašykite, kad išėjau savo noru, iš dalies - dėl protesto“, - nuo tiesaus atsakymo išsisukinėjo jis.

Po skyrybų su „Žalgiriu“ sekė kitos - 2000 m. nutrūko santuoka su antrąja žmona Anastasija, padovanojusia jam dukrelę Danielą.

Kalbėta, kad tai įvyko Anastasijai tapus Zemfyros prodiusere. Esą ji pamilo lesbietę dainininkę ir persikėlė pas ją gyventi. Š.Kalmanovičius tada tikino, jog tai tebuvo „žvaigždžių“ noras pritraukti daugiau dėmesio, tokia reklamos akcija.

Trečioji Š.Kalmanovičiaus žmona Ana Archipova (buvusi Rusijos moterų krepšinio žvaigždė) 2005 m. rugpjūtį pagimdė sūnus dvynius - Aleksandrą ir Grigorijų.
Vedęs A. Archipovą, Š.Kalmanovičius įsimylėjo moterų krepšinį ir tapo bene garsiausiu moterų krepšinio mecenatu.

Juokais žurnalistai jį pakrikštijo krepšinio biseksualu: laimėjęs Eurolygą su „Žalgiriu“, tą patį laimėjimą netrukus pakartojo su moterų komanda - Jekaterinburgo UGMK. Vėliau jis ėmė šefuoti Maskvos srities „Spartako“ komandą.

Dar šiemet Š.Kalmanovičius kalbėjo, jog iškilus būtinybei paremtų „Žalgirį“, tačiau nespėjo.