Šimtmečio galimybė šalių vyriausybėms: ar sugebės ja pasinaudoti?

2010-aisiais išmanioji vyriausybė pasauliui bus reikalinga labiau nei bet kada. Valstybių aparatai auga ir už tai nemaža dalimi reikia dėkoti skubaus ekonomikos gaivinimo priemonėms, kurių buvo imtasi siekiant išvengti žlugimo.

Šių priemonių finansavimo ištekliai riboti – mokesčių surinkimas mažėja, o valstybės skola pučiasi kaip balionas. Tai kelia klausimą, ar vyriausybės galėtų išmokti dirbti efektyviau, su mažesniais ištekliais? Kitaip tariant, ar jos galėtų suktis vikriau? Šis klausimas tampa vis aktualesnis.

Pastaraisiais metais valdymo aparatas dramatiškai išsiplėtė. Valstybės kišosi į verslo reikalus, kad paremtų tokius kapitalizmo gigantus kaip "Citigroup" bei "General Motors" ir palaikytų nykstančią paklausą. JAV įstatymas dėl ekonomikos atgaivinimo ir investicijų atnaujinimo numatė šioms reikmėms skirti 5,4 proc. BVP, 70 proc. šios sumos dar reikės išleisti. Taigi praėjo keturiolika metų po to, kai Billas Clintonas pareiškė, kad "didelės vyriausybės era baigėsi", ir štai didelės vyriausybės grįžo suvesti sąskaitų.

Laimė, krizė valstybėms į rankas įdavė keletą priemonių, kurios galėtų joms padėti pagerinti darbą. Norint sukurti vikrią ir efektyviai dirbančią vyriausybę, į viešąjį sektorių reikia pritraukti gabių žmonių, o tai bene pagrindinė problema. Vis dėlto šiandien, buksuojant daugybei didžiųjų privačiojo sektoriaus samdos mašinų, valstybės gavo kartą per šimtmetį pasitaikančią galimybę nusisamdyti geriausius ir protingiausius.

Vyriausybės turės progą sukurti daugybę modulių. Per Švedijos ekonominę krizę dešimtojo dešimtmečio viduryje vyriausybei pavyko sutaupyti 11 proc. biudžeto, ir tai nė kiek nepakenkė jos veiklai. Didžiosios Britanijos vyriausybė giriasi, kad sutaupė 26,5 mlrd. svarų sterlingų (apie 100,7 mlrd. litų), kai padidino viešojo sektoriaus darbo efektyvumą.

Efektyvios vyriausybės apaštalai gali mėgautis ir palankiais ideologiniais vėjais. Barackas Obama, žaviausias JAV prezidentas nuo Johno F.Kennedy laikų, nuolat pamokslauja apie postideologinį pragmatizmą. "Šiandien neklausiame, ar mūsų vyriausybės aparatas yra per didelis, ar per mažas, – pareiškė jis savo inauguracinėje kalboje. – Mes klausiame, ar tas aparatas dirba." B.Obama siekia panaudoti valstybės aparatą rinkai sutvarkyti, o ne įvesti tvirtos rankos valdžiai – t. y. pavesti rūpintis nelaimėliais sveikatos sistemoje, skatinti investicijas į ekologiškus sprendimus ir JAV gyventojų aistros saldiesiems gėrimams kontrolę.

Tačiau daugėja ženklų, kad vyriausybės linkusios praleisti progą. Joms pavyko nusamdyti daug gabių žmonių: centriniai bankai ir įvairios reguliavimo agentūros semte sėmė verslo mokyklų absolventus, kurie anksčiau nebūtų nė pažvelgę į tokias įstaigas. Tikėtina, kad piniginės injekcijos į ekonomiką sukurs šiek tiek "žaliųjų" darbų. Deja, tuščiai iššvaistytų progų buvo daugiau negu teigiamų rezultatų. Ekonomikos gelbėjimo priemonės sukūrė daugybę projektų, generuojančių papildomą darbo krūvį, o nauji darbuotojai samdomi lėtai. Verslo įmonės skundžiasi biurokratizmu, su kuriuo tenka kariauti, norint gauti valstybės paramą "žaliosioms" darbo vietoms.

Bandymai reformuoti valstybės aparatą baigdavosi įvairiai. Valstybės – drambloti dinozaurai, kuriems visuomet prireikia daug laiko prisitaikyti. Be to, valstybes varžo ribojimai, trukdantys priimti į darbą geriausius arba atleisti blogiausius. Pasak JAV Personalo valdymo tarnybos direktoriaus, konkuruodamos dėl geriausių darbuotojų, dauguma vyriausybių gali nebent pamosuoti diržu, nes kitų priemonių jos neturi.

Praleista proga

Krizės įkarštyje vyriausybės buvo priverstos galvoti tik apie artimiausią perspektyvą. Be to, jos orientavosi ne tiek į struktūrines reformas, kiek į darbo vietų išsaugojimą. Statybos bendrovės su gatavais projektais suryja neproporcingai didelę dalį ekonomikai stimuliuoti skirtų lėšų. B.Obama padarė lemtingą klaidą Kongresui perdavęs didelę politikos kūrimo įgaliojimų dalį, nes Kongresas jo sukonstruotas ekonomikos stimuliavimo priemones apkrovė aibe dotacijų, privilegijų ir kitų nereikalingų niekų.

Visa tai suponuoja, kad 2010-ieji bus dar vieni nusivylimų metai: užuot tapę lankstesni, valstybių aparatai grįš prie senųjų įpročių, biurokratinis aparatas pūsis ir stengsis įtvirtinti savo pozicijas. O atsigaunantis privatusis sektorius atims iš jų galimybę verbuoti talentus. Ekonominės krizės įkarštyje B.Obamos administracija mėgo kartoti, kad krizės negalima paleisti vėjais. Tačiau ateinančiais metais taps akivaizdu, kad efektyvumo didinimo požiūriu vyriausybės savo šansą bus praleidusios beveik visur.


Šiame straipsnyje: krizė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių