- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš Švedijos kyla visiško žvejybos draudimo Baltijos jūroje banga.
Noras drausti žvejybą
Švedija imasi iniciatyvos kurį laiką stabdyti žvejybą Baltijos jūroje arba bent jau ES šalių pakrančių teritoriniuose vandenyse.
Tokią radikalią iniciatyvą pateikė Švedijos aplinkosaugos organizacijos. Ji kyla iš ataskaitos, kurią apie Baltijos jūros išteklių būklę pateikė Europos Komisija.
Iniciatyvą dienraštyje "Expressen.se" pateikė Švedijos žaliųjų partijos atstovai Peras Bolundas ir Marta Stenevi. Jie pasiūlė Baltijos jūroje nedelsiant stabdyti verslinę žvejybą dideliais tralavimo laivais.
Šis siūlymas yra labai panašus į tą, kurį jau prieš kurį laiką mūsų šalies valdžiai dėl Kuršių marių yra pateikusios Lietuvos aplinkosaugos organizacijos. Lietuvos valdžia jų iniciatyvą ketino palaikyti, tačiau tai neįvyko. Noras apriboti verslinę žvejybą yra užstrigęs.
Abejojama, kad ir švedams pavyks visiškai apriboti verslinę žvejybą Baltijos jūroje. Žvejybos, žuvų apdorojimo versle dirba dešimtys, gal ir šimtai tūkstančių žmonių. Sunku įtikinti valdžią paleisti armiją bedarbių.
Švedijos žaliųjų atstovai mano, kad Baltijos jūros žuvų išteklių problemos atsirado ne tiek dėl klimato pokyčių, kiek dėl žvejybos įrankių, kai masiškai buvo naudojami pramoniniai tralai.
Tokių žvejybos nuodėmių turi ir Lietuvos žvejai. Tai buvo konstatavę ir tyrimus vykdę Klaipėdos universiteto mokslininkai.
"Šiuo metu žuvų ištekliai yra labai kritinėje situacijoje – Baltijos jūros ekosistemai gresia didžiulė grėsmė. Menkės jau beveik išnyko. Dabar sparčiai mažėja šprotų ir strimelių populiacija. Tai kelia grėsmę visai Baltijos jūros ekosistemai. Jei šios tendencijos nepakeisime, Baltijos jūra netrukus gali tapti be gyvybės. Jei išeikvosime Baltijos jūros vandenis, ji nebebus efektyvi anglies dvideginio absorbentė – taip iš savo rankų paleisime klimato kaitos kontrolės procesus", – Švedijos dienraštyje "Expressen.se" dėstė šios šalies žalieji.
Nuodėmes, kurias Baltijos jūroje įvardijo Švedijos aplinkosaugininkai, daro ir Lietuvos žvejai.
Švedų siūlymai
Švedijos aplinkosaugininkai pateikė keturis siūlymus, ką reikėtų daryti, kad žuvys Baltijoje nebenyktų.
Šie siūlymai paremti pasaulyje jau patikrinta patirtimi. Grėsmė buvo iškilusi banginiams. Kai jų medžioklė buvo iš esmės apribota, stebima tendencija, kaip banginių populiacijos atsigauna.
Kiti du pavyzdžiai susiję tiesiogiai su Baltijos jūra. Įvedus griežtus apribojimus ir kontrolės priemones, pavyko išsaugoti jūrinius erelius ir ruonius. Šių gyvūnų populiacijos šiuo metu Baltijos jūroje atsistato.
Švedijos aplinkosaugininkai siūlo nedelsiant dar šiais metais visiškai apriboti Baltijos jūros žvejybą pramoniniais tralais. Antra priemonė – atskiroms šalims pasiekti susitarimą ir padaryti visą Baltijos jūrą saugoma teritorija. Tai reikštų, kad turi būti skiriamos investicijos ir valomas Baltijos jūros dugnas – šalinami įvairūs toksinai, nuodingi Antrojo pasaulinio karo ginklai. Dar viena priemonė – daugiau dėmesio kovai su Baltijos jūros invazinėmis rūšimis.
Pavyzdžiui, Lietuvos pakrantėje, gal ir Švedijos, vieną iš didžiausių problemų kelia grundalai. Šios iš Juodosios jūros regiono patekusios invazinės žuvys masiškai veisiasi, jos minta kitų žuvų ikrais.
Požiūris: Švedijoje siūloma sudaryti sąlygas žvejoti tik mažiems žvejų laivams, kurie naudoja aplinkai nežalingus įrankius ir žuvis gaudo žmonių reikmėms, o ne pašarams. Vidmanto Matučio nuotr.
Pašarų gamyba iš žuvų
Švedai siūlo ir radikalią priemonę – Baltijos jūros regione uždrausti verslinę žvejybą, kai žuvys gaudomos ne tiesiogiai maistui, o žuvų miltų gamybai.
Apie 90 proc. Baltijos jūroje sugaunamų žuvų patenka į gyvulininkystės arba žuvų auginimo pramonę, pavyzdžiui, žuvų miltai ar kiti pašarų priedai. Švedai siūlo parengti ir žuvų miltų gamybos veiklos nutraukimo planą.
Jei tai būtų įgyvendinta, Baltijos jūroje galėtų būti visiškai uždrausta pramoninė žvejyba. Raginama puoselėti tik darnią priekrantės žvejybą, sugautos žuvys būtų skirtos tik maistui.
Iškelta esminė problema, kad Baltijos jūros menkių populiacija naikinama, taip pat kyla grėsmė strimelėms ir šprotams dėl pašarų gamybos iš žuvų. Čia nėra nieko naujo. Lenkijos ekologai jau prieš dešimtmetį siūlė, kad trapioje Baltijos jūroje nebūtų leidžiama žvejoti dideliems laivams, kurių sugautos žuvys parduodamos pašarų gamybai.
Į siūlymus niekas nekreipė dėmesio. Didelių laivų žvejyba Baltijoje suklestėjo. Jie netgi pristatoma kaip saugesnė ir efektyvesnė. Niekas nieko negali padaryti suklestėjusiai pašarų gamybos iš žuvų pramonei. Ji stipri, galinga, turi užtarėjų Briuselyje, todėl net ir nykstant menkėms, kurios maitinasi smulkesnėmis žuvimis kaip strimelės ir šprotai, žvejyba vis tiek klesti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pekinas: ES tyrimas dėl medicinos reikmenų viešųjų pirkimų kenkia Kinijos įvaizdžiui
Pekinas trečiadienį įspėjo, kad Europos Sąjunga daro žalą jo įvaizdžiui, reaguodamas į tai, kad blokas pradėjo tyrimą dėl medicinos reikmenų Kinijos viešųjų pirkimų. ...
-
V. Zelenskis padėkojo JAV už 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą: gauname reikiamą paramą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo savo kolegai iš Jungtinių Valstijų Joe Bidenui (Džo Baidenui) už tai, kad jis leido suteikti labai reikalingą karinę paramą po ilgus mėnesius trukusio delsimo. ...
-
JAV prezidentas pasirašė įstatymą dėl naujos pagalbos Ukrainai6
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį Ukrainai bus suteikta būtina karinė pagalbą, nurodydamas, kad Vašingtonas naują pagalbą Kyjivui turėtų pradėti siųsti jau po kelių valandų. ...
-
Rusų pareigūnė sako, kad su Ukraina susitarta apsikeisti dėl karo perkeltais vaikais
Kremliaus vaikų teisių komisarė Marija Lvova-Belova trečiadienį Dohoje paskelbė, kad Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti beveik 50 vaikų, perkeltų dėl karo. ...
-
Izraelio pajėgos vykdo puolamuosius veiksmus Pietų Libane5
Izraelio pajėgos vykdo „puolamuosius veiksmus“ Pietų Libane, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas), nepatikslinęs, ar kariai kirto sieną. ...
-
Ukraina iš ES gavo 1,5 mlrd. eurų antrąją finansinės pagalbos dalį
Ukrainai skirta antroji ES makrofinansinės pagalbos dalis – 1,5 mlrd. eurų, trečiadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). ...
-
Ispanijos teismas pranešė pradėjęs tyrimą dėl įtarimų korupcija premjero P. Sanchezo žmonai4
Madrido teismas trečiadienį pranešė pradėjęs preliminarų tyrimą Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo žmonos atžvilgiu dėl įtarimų prekyba poveikiu ir korupcija. ...
-
Venecija apmokestina vienadienių turistų apsilankymą1
Vienadieniai Venecijos lankytojai nuo šios savaitės turės susimokėti patekimo į senamiestį mokestį (Venice Access Fee), pirmąjį tokį pasaulyje. ...
-
Seni elektros tinklai kiša koją tvarios energetikos plėtrai1
Sparti tvarios energetikos plėtra Europos Sąjungoje (ES) vis dažniau susiduria su tam nepritaikytų elektros tinklų problemomis. Tai gali būti ir tinklo perkrovos, kai įsijungia per daug saulės elektrinių, ir elektros trūkumas, kai įsijungia daugyb...
-
Rusijos gynybos viceministras sulaikytas dėl kaltinimų kyšių ėmimu
Rusijoje trečiadienį dėl įtarimų ėmus didelius kyšius buvo sulaikytas gynybos viceministras, kurio veikla jau anksčiau buvo paviešinta opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno komandos atliktame tyrime. ...