Šiaurės Korėjos krizė: kurios šalies karinė galia šiame regione – didžiausia?

Šiaurės Korėja – labai militarizuota

Nuo 1950–1953 m. Korėjos karo pabaigos Šiaurės Korėją nuo Pietų Korėjos skiria demilitarizuota zona. Šių dviejų šalių konfliktas anuomet baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi, tad demilitarizuota zona iki šiol tebėra viena iš labiausiai kariniu požiūriu saugomų teritorijų pasaulyje – dvi itin galingos pasaulio karinės galios čia yra nuolat pasirengusios susiremti.

Remiantis Vokietijoje veikiančio nevyriausybinio Bonos tarptautinio konversijos centro (BICC) sudarytu indeksu, Pietų Korėja yra viena labiausiai militarizuotų valstybių pasaulyje. Pagal šį 2016 m. paskutinįsyk atnaujintą pasaulinį indeksą ji rikiuojasi šeštoje vietoje.

Šiaurės Korėja pagal šį indeksą nėra reitinguojama, kadangi su jos karinėmis galiomis susijusią informaciją pernelyg sunku gauti ir įvertinti. Vieno iš BICC stebėtojų Mariuso Baleso teigimu, „militarizacijos laipsnis aukštas“ ir šiaurės korėjiečių visuomenėje. „Tokią išvadą galima daryti atsižvelgiant į tai, kad iš 24 mln. šalies gyventojų 1,2 mln. yra kariškiai“, – aiškina jis.

Didelius karinius pajėgumus turinčios abi Korėjos turi ir tam tikrą užnugarį – kiekvieną iš jų palaiko geopolitinių tarpusavio nesutarimų nuo senų laikų turinčios šalys. Šiaurės Korėjos geriausia bičiulė – Kinijos Liaudies Respublika, o Pietų Korėja palaiko glaudžius santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. JAV ir Pietų Korėjos santykiai įtvirtinti dar 1953-iaisiais, šioms dviem valstybėms sudarius karinį aljansą. Šiaurės Korėja 1961 m. pasirašė draugystės sutartį su Kinija ir buvusia Sovietų Sąjunga. Į šią sutartį, be kita ko, įtrauktos nuostatos dėl karinės ir ekonominės pagalbos teikimo.

Rusija iš karinės pagalbos pakto po kiek laiko pasitraukė, ir nors Kinijos atžvilgiu jis tebegalioja, Pekinas vis aktyviau skatina Šiaurės Korėją atsisakyti agresyvios laikysenos. Nacionalistinio pobūdžio komentarais garsėjantis Kinijos dienraštis „Global Times“ neseniai ėmė itin aršiai kritikuoti Šiaurės Korėją už tai, kad ši destabilizuoja padėtį regione, ir ragino ją kuo greičiau nutraukti branduolinę programą.

Kita regiono veikėja – Japonija – taip pat jaučia iš Šiaurės Korėjos kylančią grėsmę. Ir nors Tokijo pozicija regione paremta ypatingais Japonijos ryšiais su JAV, šalies santykiai su tokiomis šalimis kaip Pietų Korėja ir Kinija yra apsunkinti kolonijinės praeities ir Antrojo pasaulinio karo palikimo.

Kiekybė nelygu kokybė

Kaip nurodo „Deutsche Welle“, karinės galios pusiausvyrą regione galima vertinti, pavyzdžiui, lyginant kiekvienos šalies karinėse pajėgose tarnaujančių žmonių skaičių arba kiekvienai iš atitinkamų šalių priklausančios ginkluotės mastą ir dydį. Vis dėlto, pažymima apžvalgoje, vadovaujantis tokiu požiūriu padarytos išvados nebūtų pakankamai tikslios ir pateikiamus skaičius reikėtų vertinti gana kritiškai.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) parengtą metinę ataskaitą pavadinimu „Karinė pusiausvyra“ (angl. Military Balance) specialistai laiko pakankamai autoritetingu šaltiniu. Joje pateikiama išsamių įrodymų, susijusių su atitinkamų šalių vykdytu ginklų įsigijimu.