Istorinis įvykis: Pietų ir Šiaurės Korėjos pasirašys taikos sutartį užbaigdamos karą

  • Teksto dydis:

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) ir Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas) penktadienį paskelbė, kad jų šalys įsipareigojo siekti nuolatinės taikos ir visiškos Korėjos pusiasalio denuklearizacijos, o savo viršūnių susitikimo susitarimą sutvirtino simbolišku apsikabinimu.

Šią iš pažiūros draugiško susitikimo dieną, kuri prasidėjo itin simbolišku abiejų lyderių ranku paspaudimu prie jų šalis skiriančios Karinės demarkacijos linijos, jie paskelbė deklaraciją, kurioje „patvirtino bendrą tikslą įgyvendinti visišką denuklearizaciją, kad Korėjos pusiasalyje nebeliktų branduolinių ginklų“.

Susitikimo kulminacija tapo šio dokumento pasirašymas, po kurio abiejų šalių lyderiai šiltai apsikabino ir šypsojosi demonstruodami savo draugiškus santykius priešais susirinkusius pasaulio žiniasklaidos atstovus.

Jie taip pat susitarė, kad sieks dar šiais metais galutinai užbaigti karą Korėjos pusiasalyje, kurį prieš 65 metus nutraukė pasirašyta paliaubų, o ne taikos sutartis.

Moon Jae-inas „rudenį“ planuoja apsilankyti Pchenjane, pranešė abiejų Korėjų lyderiai, kurie taip pat susitarė rengti „reguliarius susitikimus ir tiesiogiai susiskambinti telefonu“.

Vadinamoji Panmundžomo deklaracija vainikavo šią istorinę dieną, apie kurią niekas nė nebūtų pagalvojęs prieš kelis mėnesius, kai Šiaurės Korėja išbandė virtinę raketų ir atliko savo šeštąjį branduolinį bandymą.

Kim Jong Unas neslėpė jį „užliejusių emocijų“, peržengus betoninius blokus ir tapus pirmuoju Šiaurės Korėjos lyderiu, įžengusiu į Pietų Korėją nuo Korėjos karo paliaubų.

Kim Yong Uno kvietimu abu lyderiai, susikibę rankomis, taip pat trumpam įžengė į Šiaurės Korėjos teritoriją, o vėliau nuėjo į Taikos rūmų pastatą Panmundžomo paliaubų kaimelio pietinėje pusėje. Ten vyko abiejų šalių viršūnių susitikimas – trečiasis toks renginys nuo kovos veiksmų pabaigos 1953 metais.

„Atėjau čia pasiryžęs pasiųsti starto signalą prie naujos istorijos slenksčio“, – sakė Šiaurės Korėjos lyderis ir pažadėjo, kad jo „nusiteikimas bus atviras, rimtas ir sąžiningas“.

Abi Korėjos sieks užtikrinti, kad „nepasikartotų nesėkminga praeities susitarimų tarp abiejų Korėjų istorija... kai jie (susitarimai) žlugdavo pačioje pradžioje“.

Du ankstesni Korėjos pusiasalio lyderių susitikimai vyko 2000 ir 2007 metais Pchenjane. Jiems pasibaigus lyderiai taip pat demonstravo draugiškumą ir žarstė panašius pažadus, bet ilgainiui tie pažadai nebuvo įgyvendinti.

Viena pagrindinių penktadienio susitikimo darbotvarkės temų buvo Šiaurės Korėjos branduolinio arsenalo klausimas. Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas pareiškė, kad Šiaurės Korėjos paskelbtas branduolinių ir ilgojo nuotolio raketų bandymų moratoriumas yra „labai reikšmingas“.

Šis aukščiausio lygio vadovų susitikimas turėtų atverti kelią daugelio laukiamam Kim Jon Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trumpo) susitikimui.

Olimpinis ledlaužis

Pernai Pchenjanas įvykdė šeštąjį ir iki šiol galingiausią savo branduolinį bandymą, taip pat paleido tarpžemyninių balistinių raketų, pajėgių pasiekti JAV žemyninę dalį.

Dėl šių veiksmų smarkiai padidėjo įtampa, o Kim Jong Unas ir D. Trumpas ne kartą apsikeitė asmeniniais įžeidimais ir grasinimais imtis karo veiksmų.

Vis tik Moon Jae-inas pasinaudojo savo šalies surengtomis Pjongčango olimpinėmis žaidynėmis, kad užmegztų dialogą su Pchenjano režimu, ir sakė, kad jo susitikimas su Kim Jong Unu bus įžanga Šiaurės Korėjos ir JAV lyderių susitikimui.

Baltieji rūmai savo ruožtu išreiškė viltį, kad per šį viršūnių susitikimą „bus pasiekta pažanga dėl viso Korėjos pusiasalio taikios ir klestinčios ateities“.

D. Trumpas reikalauja, kad Šiaurės Korėja atsisakytų savo strateginės ginkluotės. Vašingtonas spaudžia, kad visas Pchenjano branduolinis arsenalas būtų likviduotas patikrinamu ir negrįžtamu būdu.

Tačiau Seulas prieš susitikimą tokių didelių lūkesčių nekėlė ir sakė, kad Šiaurės Korėjos pasiekta branduolinės ir raketų programos technologinė pažanga reiškia, kad dėl to „šis viršūnių susitikimas bus daug sudėtingesnis“.

Pchenjanas reikalauja saugumo garantijų, kad galėtų vykti derybos dėl branduolinio nusiginklavimo, bet dar nėra išdėstęs konkrečių sąlygų.

Praeitą mėnesį Kim Jong Unui apsilankius Pekine per kol kas vienintelį jo surengtą vizitą užsienyje, svarbios Pchenjano sąjungininkės Kinijos valstybinė žiniasklaida citavo lyderio žodžius, kad denuklearizacijos klausimas gali būti išspręstas, jeigu Seulas ir Vašingtonas imsis „progresyvių ir sinchroniškų priemonių taikai įgyvendinti“.

Praeityje Šiaurės Korėjos parama „Korėjos pusiasalio denuklearizavimui“ reikšdavo JAV karių išvedimą iš Pietų Korėjos ir amerikiečių branduolinio „skėčio“ savo saugumo sąjungininkei panaikinimą, o Vašingtonui tokios perspektyvos yra neįsivaizduojamos.

Moon Jae-inas išreiškė viltį, kad bus surengta tolesnių susitikimų abiejose Korėjos pusiasalio valstybėse, o Kim Jong Unas pareiškė esąs pasiruošęs aplankyti Seulą „bet kuriuo metu“, kai tik būtų pakviestas.

Po rytą surengtų derybų, trukusių 1 val. 40 min., Kim Jong Unas grįžo į savo šalies teritoriją papietauti, o jo juodą limuziną „Mercedes“ lydėjo 12 asmens sargybinių, bėgusių šalia automobilio.

Prieš popietės sesiją Moon Jae-inas ir Kim Jong Unas dalyvavo simbolinėje medelio sodinimo ceremonijoje prie demarkacijos linijos.

Žemių šiam medžiui bus atvežta nuo Baitoušano kalno prie Šiaurės Korėjos sienos su Kinija ir nuo Halasano kalno Pietų Korėjos pietinėje Džedžudo saloje.

Po sutarties pasirašymo abu lyderiai su sutuoktinėmis dalyvavo bankete, po kurio Kim Jong Unas sugrįžo į Šiaurės Korėją.

Pasveikino D. Trumpas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) penktadienį pasveikino Šiaurės ir Pietų Korėjos lyderių susitikimą kaip istorinį įvykį, bet perspėjo, kad jo rezultatus „parodys tik laikas“.

„Po tūžmingų raketų leidimo ir branduolinio bandymo metų dabar vyksta istorinis Šiaurės ir Pietų Korėjos susitikimas“, – sakoma D. Trumpo „Twitter“ žinutėje.

„Vyksta geri dalykai, bet (kokie bus jų rezultatai) parodys tik laikas!“ – pridūrė D. Trumpas.

Planuojama, kad artimiausiomis savaitėmis Kim Jong Unas taip pat susitiks su D. Trumpu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) penktadienį pagyrė „puikią pagalbą“, suteiktą Kinijos lyderio dėl Šiaurės Korėjos žengusios žingsnį diplomatijos link po ištisos virtinės įtampą tarptautinėje bendruomenėje kėlusių branduolinių ir raketų bandymų.

„Prašau nepamiršti puikios pagalbos, kurią mano geras draugas, Kinijos prezidentas Xi (Jinpingas (Si Dzinpingas)), suteikė Jungtinėms Valstijoms; ypač prie Šiaurės Korėjos sienos. Be jo tai būtų buvęs daug ilgesnis, sudėtingesnis procesas!“ – parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“.

„Itin teigiama žinia“

Maskva penktadienį pavadino Šiaurės ir Pietų Korėjos lyderių istorinį susitikimą „itin teigiama žinia“ ir pridūrė, kad tiesioginis dialogas suskaldytame pusiasalyje daug žada.

„Tai itin teigiama žinia“, – po abiejų Korėjų lyderių sutikimo šalių sienoje žurnalistams sakė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Šiandien matome, kad šis tiesioginis dialogas įvyko. Jis turi tam tikrų perspektyvų“, – gyrė jis derybų rezultatus.

„Pastebėjome abiejų šalių valią ieškoti susitarimo, o svarbiausia – valią užmegzti ir tęsti dialogą. Tai itin teigiamas veiksnys“, – sakė D. Peskovas.

Maskva sveikintų bet kokius tolesnius susitikimus, pridūrė jis, komentuodamas suplanuotą susitikimą tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong Uno (Kim Čen Uno).

Rusija palaiko gana glaudžius ryšius su Šiaurės Korėja. Abi šalys turi trumpą bendrą sausumos sieną.

Laukia „konkrečių veiksmų“

Japonijos vyriausybės vadovas Shinzo Abe (Šindzas Abė) sveikino penktadienį įvykusį istorinį Šiaurės ir Pietų Korėjos lyderių susitikimą ir paragino Pchenjaną imtis „konkrečių veiksmų“ dėl Korėjos pusiasalio denuklearizacijos ir kitų problemų.

„Šiandien prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas) ir pirmininkas Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) surengė nuoširdžią diskusiją apie Šiaurės Korėjos denuklearizaciją. Noriu pasveikinti tai kaip teigiamą žingsnį, siekiant visapusiškai išspręsti įvairius su Šiaurės Korėja susijusius klausimus“, -  sakė Sh. Abe žurnalistams Tokijuje.

„Labai tikimės, kad Šiaurės Korėja imsis konkrečių žingsnių dėl šio susitikimo bei JAV ir Šiaurės Korėjos viršūnių susitikimo“, – pridūrė Japonijos premjeras.   

„Toliau stebėsime būsimus Šiaurės Korėjos žingsnius“, – kalbėjo jis.

Japonija ilgą laiką skeptiškai žiūrėjo į derybas su Pchenjanu, tvirtindama, kad „neverta tuščiai kalbėti“. 

Tačiau panašu, kad penktadienio susitikimas ir suplanuota Kim Jong Uno akistata su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu)  paskatino Tokiją peržiūrėti savo poziciją, sako analitikai.

„Pabrėžtina, kad noriu tęsti glaudų Japonijos, Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos veiksmų koordinavimą siekiant visapusiškai išspręsti  pagrobtų Japonijos piliečių, taip pat branduolinės ir raketų programų klausimus, bei ruošiantis JAV ir Šiaurės Korėjos viršūnių susitikimui“, – sakė Sh. Abe.

Japonija siekia, kad Šiaurės Korėjos agentų pagrobtų Japonijos piliečių problema būtų įtraukta į tarptautinę diplomatinę darbotvarkę. Sparčiai vystantis situacijai Tokijas faktiškai buvo paliktas nuošaly, nors D. Trumpas po susitikimo su Sh. Abe pažadėjo kelti klausimą dėl pagrobtų japonų.

Istorinis susitikimas

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) ir Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas) penktadienį pradėjo istorinį aukščiausio lygio susitikimą, itin simboliškai paspaudę vienas kitams ranką, būdami jų šalis skiriančios Karinės demarkacijos linijos priešingose pusėse.

„Džiaugiuosi su jumis susitikęs“, – besišypsantis Moon Jae-inas pareiškė Kim Jong Unui, kai jo svečias peržengė betoninius blokus ir tapo pirmuoju Šiaurės Korėjos lyderiu, įžengusiu į Pietų Korėją nuo Korėjos karo pabaigos paliaubomis prieš 65 metus.

Kim Yong Uno kvietimu abu lyderiai, susikibę rankomis, taip pat trumpam įžengė į Šiaurės Korėjos teritoriją, o vėliau nuėjo į Taikos rūmų pastatą Panmundžomo paliaubų kaimelio pietinėje pusėje. Ten vyks abiejų šalių viršūnių susitikimas – trečiasis toks renginys nuo kovos veiksmų pabaigos 1953 metais.

Susitikimui prasidėjus Kim Jong Unas sakė Moon Jae-inui, kad jį „užplūdo emocijos“.

„Atėjau čia pasiryžęs pasiųsti starto signalą prie naujos istorijos slenksčio“, – sakė Šiaurės Korėjos lyderis ir pažadėjo, kad jo „nusiteikimas bus atviras, rimtas ir sąžiningas“.

Viena pagrindinių šių derybų temų bus Šiaurės Korėjos branduolinio arsenalo klausimas. Moon Jae-inas išreiškė viltį, jog jiedu pasieks „drąsų susitarimą, kad galėtume įteikti didelę dovaną visai korėjiečių tautai ir taikos norintiems žmonėms“.

Kim Jong Uną lydėjo jo sesuo ir svarbi patarėja Kim Yo Jong (Kim Jo Čen), taip pat Šiaurės Korėjos ryšių su Seulu vadovas. Moon Jae-inas atvyko su savo žvalgybos ir administracijos vadovais.

Šis susitikimas – iki šiol aukščiausio lygio renginys per diplomatinį procesą dėl Šiaurės Korėjos branduolinės ginkluotės. Jis turėtų uždegti žalią šviesą nekantriai laukiamam Kim Jong Uno susitikimui su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA nuodė, kad Kim Jong Unas „atvira širdimi aptars... visus klausimus, kylančius siekiant pagerinti abiejų Korėjų santykius ir pasiekti taiką, klestėjimą bei Korėjos pusiasalio suvienijimą“.

Tačiau ji niekaip nepaminėjo denuklearizacijos, o kai visą pasaulį apskriejo abiejų lyderių rankų paspaudimo nuotraukos, Šiaurės Korėjos valstybinė televizija rodė tik įprastą ekrano užsklandą.

Praeitais metais Pchenjanas įvykdė šeštąjį ir iki šiol galingiausią savo branduolinį bandymą, taip pat paleido tarpžemyninių balistinių raketų, pajėgių pasiekti JAV žemyninę dalį.

Dėl šių veiksmų smarkiai padidėjo įtampa, o Kim Jong Unas ir D. Trumpas ne kartą apsikeitė asmeniniais įžeidimais ir grasinimais imtis karo veiksmų.

Vis tik Moon Jae-inas pasinaudojo savo šalies surengtomis Pjongčango olimpinėmis žaidynėmis, kad užmegztų dialogą su Pchenjano režimu ir sakė, kad jo susitikimas su Kim Jong Unu bus įžanga Šiaurės Korėjos ir JAV lyderių susitikimui.

Baltieji rūmai savo ruožtu išreiškė viltį, kad per šį viršūnių susitikimą „bus pasiekta pažanga dėl viso Korėjos pusiasalio taikios ir klestinčios ateities“.

D. Trumpas reikalavo, kad Šiaurės Korėja atsisakytų savo strateginės ginkluotės. Vašingtonas spaudžia, kad visas Pchenjano branduolinis arsenalas būtų likviduotas patikrinamu ir negrįžtamu būdu.

Tačiau Seulas ketvirtadienį tokių didelių lūkesčių nekėlė ir sakė, kad Šiaurės pasiekta branduolinės ir raketų programos technologinė pažanga reiškė, kad bet koks susitarimas turės būti „fundamentaliai kitokio pobūdžio negu 10-o dešimtmečio ir šio amžiaus pradžios denuklearizacijos sutartys“.

„Būtent dėl to šis viršūnių susitikimas daug sudėtingesnis“, – žurnalistams sakė Pietų Korėjos prezidentūros sekretorius Im Jong-seokas (Im Čensokas).



NAUJAUSI KOMENTARAI

o

o portretas
kas daugiau ir beliko jankiams ir jų vasalams, tik pripažinti Š.Korėją atomine valstybe, jai kas paskolins Iranui ar Sirijai kelias raketas, jankiams ir jų vasalams, lygiai taip pat teks tik diplomatiškai glebėsčiuotis ir ne daugiau
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių