Sh. Abe – mėlynkraujis nacionalistas namuose, įžvalgus diplomatas užsienyje

Jis laikomas pragmatišku ir gudriu diplomatu, kuris sugeba artimai bendrauti su Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) ir Vladimiru Putinu ir tuo pačiu namuose vykdyti nacionalistinę darbotvarkę.

Nuo pat gimimo politikai ruoštas 63 metų Sh. Abe dažnai laikomas arogantišku. Tačiau taip pat sugeba pasijuokti ir iš savęs: per 2020 metų Tokijo olimpiados pristatymą Rio de Žaneire jis apsirengė kaip vaizdo žaidimų veikėjas Super Mario.

Trečios kartos politikas sulaukė pasaulinio dėmesio, tapęs pirmuoju užsienio šalies vadovu, susitikusiu su jau išrinktu, bet dar neprisaikdintu JAV prezidentu D. Trumpu dangoraižyje „Trump Tower“ dangoraižyje. Politikai džiaugsmingai spaudė rankas, o vėliau golfą žaisti abu mėgstantys politikai nuvyko į D. Trumpui priklausanti „Mar-a-Lago“ klubą Floridoje vystyti „golfo diplomatijos“. D. Trumpas vėliau gyrė Japonijos premjerą už „tvirtas rankas“ ir „labai labai gerą būdą“.

Dabar rinkimus laimėję Sh. Abe ateinantį mėnesį pakvies D. Trumpą pas save.

Japonijos premjeras taip pat palaiko gerus santykius su V. Putinu, kurį buvo pakvietęs į Nagatą dalyvauti vadinamajame „karštųjų srovių viršūnių susitikime“.

„Abenomika“

Sh. Abe, rodos, buvo gimęs vadovauti Japonijai, priklausantis jau trečią kartą skaičiuojančiai politikų šeimai. Jo senelis Nobusuke Kishi (Nobosukė Kišis) Antrojo pasaulinio karo metu buvo vyriausybės narys ir trumpam buvo suimtas dėl karo nusikaltimų, tačiau niekada neapkaltintas. Vėliau jis taip premjeru ir su Jungtinėmis Valstijomis sudarė aljansą.

Jo tėvas Shintaro Abe (Šintaras Abė) ėjo užsienio reikalų ministro pareigas, tačiau premjeru niekada netapo. Sh. Abe perėmė tėvo vietą parlamente 1993 metais, kai šis mirė.

Galiausiai 2006 metais jis tapo jauniausiu Japonijos istorijoje ministru pirmininku – jam tada buvo tik 52 metai – bei pirmuoju premjeru, gimusių po Antrojo pasaulinio karo. Tačiau jau po metų jis pasitraukė dėl dirbti neleidusių žarnyno problemų, dėl kurių buvo kaltinamas išsekimas ir stresas. Vėlesni premjerai irgi išsilaikydavo apie metus.

Galiausiai atsigavęs, 2012 metais jis vėl grįžo į valdžią, pasiryžęs paskatinti kažkada klestėjusios Japonijos ekonomikos augimą ir vykdyti „diplomatiją su panoramine pasaulio žemėlapio perspektyva“.

Sh. Abe yra prisipažinęs, kad vėl grįžti į politiką jį paskatino perskaityto britų premjero Winstono Churchillio (Vinstono Čerčilio) biografija „Niekada neprarask vilties“.

Kalbant apie ekonomiką, Sh. Abe vykdo daugiašakę politiką, pavadintą „abenomika“. Tai dosnių vyriausybės išlaidų ir centrinio banko monetarinio švelninimo kombinacija.

Šiuo metu Japonija – trečia didžiausia pasaulio ekonomika – išgyvena ilgiausią augimo laikotarpį per daugiau nei dešimtmetį. Tačiau infliacija išlieka užsispyrusiai maža, nes vartotojai riboja išlaidas.

Vidaus politikos fronte Sh. Abe vykdo nacionalistinę darbotvarkę ir siūlo pakeisti šalies pacifistinę Konstituciją, kad savo savigynos pajėgas galėtų paversti funkcionalią kariuomene. Dėl to padidėjo įtampa su Kinija ir Pietų Korėja.

Arogancija

Pastaraisiais mėnesiais Japonijos premjero reitingai smuktelėjo dėl serijos skandalų, kaltinimų favoritizmu, susijusiu su vieno draugo verslo sandoriu. Nors pats premjeras tai griežtai neigia.

Kai jo vadovaujama Liberalų demokratų partija liepą pralaimėjo vietos rinkimus Tokijuje, analitikai ir žiniasklaida jį kaltino dėl didėjančios „arogancijos“. Tačiau jam greitai pavyko atsikovoti pozicijas, nes rinkėjai pritarė jo griežtai reakcijai į Šiaurės Korėjos raketų paleidimus.

Kalbant apie asmeninį Japonijos premjero gyvenimą, jis yra vedęs garsaus verslininko dukrą Akie, kuriai labai patinka Pietų Korėjos kultūra.

Savo politinės karjeros pradžioje Sh. Abe visus stebino visur pasirodydamas su žmona, kas yra itin neįprasta Japonijoje, kur antrosios politikų pusės viešumoje yra matomos itin retai.