Serbijai suteiktas kandidatės į ES narystę statusas

Belgradas žengė svarbų žingsnį narystės Europos Sąjungoje (ES) link - Bendrijos lyderiai ketvirtadienį suteikė Serbijai kandidatės statusą, atversdami naują puslapį neramioje Vakarų Balkanų istorijoje.

„Europos Taryba suteikia Serbijai ES kandidatės statusą“, - ES prezidentas Hermanas Van Rompuy parašė savo svetainėje socialiniame tinkle „Twitter“, kai 27 Bendrijos lyderiai nutarė paskatinti Belgradą, pripažindami jo pastangas mažinti įtampą su nepriklausomybę paskelbusiu Kosovu.

Sprendimas suteikti Belgradui oficialaus kandidato į ES statusą yra pirmas, tačiau esminis žingsnis ilgame ir dažnai kliuvinių pilname kelyje į visateisę narystę. Jis žymi istorinį šuolį šaliai, kuri dar prieš 13 metų buvo NATO bombardavimo kampanijos taikinys.

Serbijos prezidentas Borisas Tadičius sveikino ES sprendimą, sakydamas, kad jis atveria kelią į „ekonominę pažangą ir klestėjimą“.

Tačiau jis perspėjo, kad „mūsų laukia dar daug darbo, siekiant pradėti derybas dėl ES narystės, kurios yra kitas žingsnis po šio statuso įgijimo“.

Serbija pasiprašė į ES 2009 metais, kai pasaulį krėtė finansų krizė, o daugelis reiškė abejones, kad Bendrija plėtėsi per daug ir per sparčiai, mat jos „didysis sprogimas“ 2004 metais buvo lydimas daugelio problemų.

Belgradas buvo palankiai įvertintas, kai pernai suėmė du įtariamus Balkanų karo nusikaltėlius - Ratko Mladičių ir Goraną Hadžičių, kurie slapstėsi beveik du dešimtmečius. Tačiau vėliau Belgradas netikėtai stabtelėjo ir pareiškė daugiau skirsiantis dėmesio taikai regione, gerindamas santykius su Kosovu.

Tačiau praeitą savaitę Serbija ir Kosovas, abu siekiantys tapti Bendrijos nariais, pasiekė svarbų proveržį.

Likus vos kelioms dienos iki ES viršūnių susitikimo, Belgradas sutiko, kad Kosovas savarankiškai dalyvautų regioniniuose susitikimuose ir pasirašinėtų tarptautines sutartis kaip bet kuri kita visiškai pripažįstama valstybė.

Sprendimo dėl Serbijos buvo tikimasi per anksčiau šią savaitę vykusį ES ministrų pasitarimą, tačiau jis buvo užblokuotas, kai Rumunija pareiškė veto prieš Bendrijos durų atvėrimą Belgradui, o tokiam nutarimui reikalingas visų bloko šalių palaikymas.

Pašalindama paskutinę kliūtį, Serbija prieš ketvirtadienį prasidėjusį viršūnių susitikimą susitarė su Rumunija, kad abi šalys gerbs viena kitos etninių mažumų teises.

Iš šešių šalių, anksčiau sudariusių Jugoslaviją, Slovėnija įstojo į ES 2004 metais, o Kroatija taps 28-ąja Bendrijos nare ateinančiais metais.

Makedonija ir Juodkalnija yra oficialios kandidatės, tačiau dar nebuvo pritarta oficialiam derybų dėl stojimo į ES atidarymui, o šis procesas gali užtrukti ne vienerius metus.

Tuo tarpu politiškai susiskaldžiusi Bosnija ir Hercegovina kol kas nesiėmė jokių pastangų įstoti į Europos Sąjungą.


Šiame straipsnyje: Europos SąjungaESSerbija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių