Sekami britai kyla į kovą prieš šnipinėjimą

Didžiąją Britaniją jau įprasta vadinti „sekama visuomene“ - čia ant kiekvieno kampo pakabintos stebėjimo kameros, didžiulėse duomenų bazėse saugoma smulki asmeninė informacija, o vyriausybė turi ypatingų galių kištis į piliečių gyvenimą.

Slapta sekimo operacija

Jenny Paton su dukterimis Thea ir Esme savo namuose Pule. Vietos taryba ėmė sekti šią šeimą dėl prašymo priimti trečiąją, jauniausiąją, dukterį į mokyklą.

Brovimasis į J.Paton, keturiasdešimtmetės trijų vaikų motinos, gyvenimą stebėtinas. Vietos valdžios pareigūnai, įtarę moterį suklastojus savo adresą, kad duktė būtų priimta į kaimyninę mokyklą, pradėjo slaptą sekimo operaciją. 2008 m. jie gavo telefono skambučių išklotines, o Pulo švietimo skyriaus pareigūnas daugiau nei tris savaites slapta ją sekė, žurnale įrašydamas duomenis apie „moters ir trijų vaikų“ bei „objekto transporto priemonės“ (tai reiškia J. Paton ir dukterų bei jų automobilio) judėjimą.

Paaiškėjus, kad J. Paton nepažeidė jokių taisyklių, jos duktė į mokyklą buvo priimta. Bet sužinojusi, kad buvo sekama, moteris nusprendė netylėti. J.Paton byla, kurios svarstymas teisme jau suplanuotas, tapo asmeninio privatumo ir vis daugiau galių įgyjančios valstybės kovos simboliu.

Žmonės šnipinėjami ir dėl smulkių prasižengimų

Pulo miesto taryba, valdanti sritį, kurioje gyvena J.Paton su savo partneriu ir trimis vaikais, teigia, kad nebuvo padaryta nieko blogo.

Tam tikra prasme, tai tiesa, nes pagal 2000 m. įsigaliojusį teisės aktą, kuriuo reguliuojamos sekimo galios, pareigūnai gali slapta sekti gyventojus. Vietos valdžia nuolat naudojasi šiomis galiomis. Norėdama ištirti neteisėtus veiksmus, pavyzdžiui, nelegalų pramoninių atliekų išvertimą, spekuliavimą paskolomis ir nepagrįstą gerovės privilegijų prašymą, ji „pati save įgalioja“, neprižiūrima teisėjų ar įstatymo priežiūros pareigūnų.

Tačiau vietos valdžia galimybe sekti naudojasi ir tirdama skundus dėl smulkių nusižengimų, pavyzdžiui, triukšmo ar šunų savininkų, kurie nesurenka savo augintinių ekskrementų, taip pat siekdama pričiupti gyventojus, kurie per anksti išmeta šiukšles, parduoda fejerverkus be leidimo, nelegaliai vairuoja taksi ar kurių šunys per garsiai loja.

Kas leidžiama?

Minėtas teisės aktas žinomas kaip „Tyrimo įgaliojimų reglamentas“. Jis 474 vietos valdžios institucijoms ir 318 agentūrų, įskaitant greitosios medicinos pagalbos tarnybą ir labdaros komisiją, suteikia galias, kurias anksčiau turėjo tik kelios įstatymų priežiūros ir saugumo organizacijos.

Pagal šį reglamentą vietos valdžios institucijos ir agentūros gali filmuoti žmones slaptomis kameromis, naršyti jų ryšių duomenis (telefono skambučių ar aplankytų interneto svetainių), įtraukti slaptus „agentus“, pavyzdžiui, apsimetančius paaugliais, norinčiais nusipirkti alkoholio.

Pažangios sekimo sistemos

Triukšmas dėl šio reglamento vyksta fone išaugusio visuomenės susirūpinimo dėl didėjančio kišimosi į asmeninį gyvenimą ir asmeninių duomenų kiekio didžiulėse duomenų bazėse, pildomose vyriausybinių institucijų ir privačių įmonių.

„Sėkmingai dirbančios Jungtinės Karalystės vyriausybės palaipsniui sukūrė vieną iš didžiausių ir technologiškai pažangiausių sekimo sistemų pasaulyje, - teigiama naujausioje Lordų rūmų konstitucijos komiteto ataskaitoje. - Elektroninio sekimo plėtojimas, asmeninės informacijos rinkimas ir apdorojimas išplito visur, tapo įprastas ir beveik savaime suprantamas.“

Lordų ataskaitoje nurodoma, kad vyriausybė šį teisės aktą iškėlė į pirmą vietą, norėdama sukurti buvusių padrikų sekimo taisyklių sistemą. Taip pat buvo siekiama, kad šios taisyklės būtų suderintos su privatumo teisėmis, nustatytomis Europos žmogaus teisių konvencijoje.

„Tyrimo įgaliojimų reglamentas“ - tai sudėtingas teisės aktas, kuriuo taip pat reguliuojamas saugumo tarnybų vykdomas telefoninių pokalbių klausymasis ir asmenų sekimas. Tačiau matydama visuomenės reiškiamą nepasitenkinimą Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad siekdama tiksliau apibrėžti, kas leidžiama vietos valdžiai, peržiūrės šį reglamentą.

Privatumas nesutrikdytas - juk sekimas slaptas!

Daugiausia kritikos reglamentas susilaukia dėl to, kad sekamieji paprastai nežino, kad yra sekami.

J.Paton apie tai sužinojo tik tada, kai pareigūnai pasikvietė aptarti dukters priėmimą į mokyklą. Ji buvo šokiruota pamačiusi sekimo ataskaitą ir šeimos telefono skambučių išklotines.

„Aš suprantu, kad jie turi teisę kruopščiai patikrinti visus prašymus, bet visiškai nepateisinama, kaip jie tai daro, - sako J.Paton. - Jei norėjo gauti informacijos, galėjo ateiti ir paklausti.“

Moteris būtų paaiškinusi, kad jos atvejis sudėtingas. Šeima kraustėsi iš savo senojo namo, esančio mokyklos rajone, į naująjį, kuris buvo už šio rajono ribų. Bet šeima atitiko gyvenamosios vietos reikalavimus, nes tebegyveno senajame name, kol vyko prašymų pateikimas.

Susitikimo metu J.Paton ir jos partneris Timas Joyce pastebėjo, kad sekimo įrodymai beprasmiai, nes sekama buvo po to, kai baigėsi prašymų teikimo terminas.

Netrukus po to jų dukra buvo priimta į mokyklą. O J. Paton pradėjo primygtinai reikalauti vietos pareigūnų paaiškinti jų sekimo taktiką. Tačiau į moters klausimus atsakyta nebuvo. „Jie teigė, kad mano privatumas nebuvo sutrikdytas, nes sekimas buvo slaptas“, - sakė J.Paton.

Įstatymų gudrybės

Dabar byla perduota teismui, kuris užsiima skundų dėl „Tyrimo įgaliojimų reglamento“ tyrimu. Paprastai svarstymai būna uždari, bet, kaip teigė J. Paton, teismas sutiko, kad vyktų atviras svarstymas.

Visas procesas toks painus, kad kol kas tik keli žmonės nuėjo taip toli. „Niekas nežino, kad turi teisę žinoti esąs sekamas, - sakė J.Paton, - todėl niekas iki šiol nesiskundė.“


Šiame straipsnyje: šnipinėjimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių