Sh. Peresas: Nobelio taikos premiją pelnęs Izraelio vanagas

Rugsėjo 13 dieną jis patyrė hemoraginį insultą ir nuo tada buvo gydomas ligoninėje netoli Tel Avivo.

Sh.Peresas, taip pat ėjęs prezidento pareigas, ne vieną dešimtmetį buvo iškili Izraelio politikos figūra ir paskutinis tebegyvenęs iš Izraelį stačiusių valstybės tėvų.

Be svarbių laimėjimų visuomenės akyse Sh.Peresas taip pat buvo Izraelio branduolinių ginklų kūrimo programos iniciatorius. Izraelis laikomas vienintele Artimųjų Rytų valstybe, turinčia branduolinį ginklą, nors pati šalis niekada nėra to pripažinusi.

Sh.Perersas buvo itin gerbiamas užsienyje. Jo 80-ojo gimtadienio šventėje dalyvavo buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas (Bilas Klintonas) ir paskutinis Tarybų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas, o režisierius Woody Allenas (Vudis Alenas) atsiuntė pasveikinimą „nuo blogo žydo didžiam žydui“.

Sh.Perersas yra sakęs, kad jo ilgaamžiškumo paslaptis – kasdienė mankšta, nedidelis kiekis maisto ir viena ar dvi taurės gero vyno per dieną.

Sh.Pereso politinės karjeros kulminacija tapo 1994 metai, kai jam kartu su Izraelio premjeru Yitzhaku Rabinu (Icchaku Rabinu) ir tuomečiu palestiniečių prezidentu Yasseru Arafatu (Jasiru Arafatu) buvo įteikta Nobelio taikos premija už jo vaidmenį pasirašant 1993-iųjų Oslo taikos susitarimus.

Šie istoriniais vadinti susitarimai atvėrė kelią įkurti Palestinos Autonomiją ir nustatė gaires, kurios turėjo padėti per penkerius metus pasiekti taiką.

Susitarimų pasirašymą vainikavo simbolinis Y.Rabino ir Y.Arafato rankų paspaudimas Vašingtone. Sh.Perersas tuo laikotarpiu užėmė užsienio reikalų ministro postą ir buvo vienas iš Oslo susitarimų architektų.

Tačiau praėjus dviem dešimtmečiams taikos tarp Izraelio ir palestiniečių vis dar nėra, o dviejų taikiai sugyvenančių valstybių sprendinio idėja vis labiau atrodo neįgyvendinama.

1995-aisiais Y.Rabiną nužudė žydas ekstremistas, nepatenkintas Oslo taikos susitarimas, o po penkerių metų kilo antroji kruvina palestiniečių intifada (sukilimas).

2013 metais prasidėjus naujam derybų, kurios vėliau žlugo, ratui, Sh.Peresas reiškė optimizmą.

Viešėdamas Lietuvoje jis sakė, kad derybos turi „aiškų tikslą“ – turėti „žydų valstybę Izraelį ir arabų valstybę Palestiną, kurios ne kovotų viena su kita, o taikiai sugyventų ir bendradarbiautų“.

„Nėra alternatyvos taikai. Nėra prasmės kariauti“, – sakė Sh.Perersas po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.

„Terorizmas neperduoda jokios žinios. Jis negali iškepti duonos ar pasiūlyti gaivaus oro, kuriuo kvėpuotume. Jis brangus, nenaudingas ir nieko nesukuria“, – kalbėjo jis.

Pažintis su mentoriumi – per kelionę autostopu

Per penkis dešimtmečius trukusią karjerą Sh.Peresas dirbo beveik visuose svarbiausiuose valdžios postuose.

Jis buvo vienas iš žydų valstybės kūrėjų kartu su pirmuoju Izraelio ministru pirmininku Davidu Ben Gurionu ir kitomis iškiliomis figūromis, tokiomis kaip Golda Meir ir Moshe Dayanas (Mošė Dajanas).

1923 metais Lenkijoje gimęs Sh.Perersas būdamas 11 metų emigravo į tuometę Britanijos mandato Palestiną.

Penktajame dešimtmetyje jis prisijungė prie sionistų judėjimo, o vienos kelionės autostopu metu susipažino su D.Ben Gurionu, tapusiu jo mentoriumi.

Sh.Peresas priklausė „Haganah“ – sukarintai žydų organizacijai, kuri kovėsi 1948 metų kare dėl Izraelio nepriklausomybės ir galiausiai buvo pertvarkyta į šalies armiją.

Būdamas vos 29 metų Sh.Peresas tapo kuriamos Gynybos ministerijos generaliniu direktoriumi.