Rusijos ir Baltarusijos sąjunginei valstybei sukako 10 metų, bet ji egzistuoja tik popieriuje

Rusija ir Baltarusija jau 10 metų bando kurti bendrą valstybę. 1999 m. gruodžio 8 d. pasirašytame susitarime numatyti tikslai iki šiol neįgyvendinti.

Planai liko planais

Buvo planuojama, kad sąjunginė valstybė turės bendrą parlamentą, valiutą, kariuomenę ir sienas. Tačiau planai taip ir liko planais. Maža to, per tuos 10 metų daugelis rusų jau spėjo pamiršti apie tokios sąjungos egzistavimą. Kodėl? Į tai atsakyti bando Rusijos žiniasklaidos atstovai, primenantys apie sukaktį.

„Santykiai tarp Maskvos ir Minsko visu šiuos metus ne visuomet buvo geri. Problemų tarp sąjungininkų yra ir dabar. Daugelis politikų ir ekspertų dėlto abejoja, kad ši sąjunga yra gyvybinga. Juk buvo kalbėta apie integraciją, o kiekviena pusė iki šiol siekia tik savo tikslų“, - rašo dienraštis „Vremia novostej“.

Ne paslaptis, jog Maskva ir Minskas pasirašydami sutartį dėl sąjunginės valstybės steigimo siekė savo ekonominių interesų įgyvendinimo. Ekspertų teigimu, per tą laiką Maskvos Minskui suteiktos finansinės injekcijos siekia dešimčių milijardų JAV dolerių. Tai, anot analitikų, yra viena iš priežasčių, dėl kurios didžioji baltarusių dalis iki šiol teigiamai vertino integracijos su Rusija idėją.

Tačiau pastaraisiais metais dotacijos ženkliai sumažėjo. Tai ne kartą buvo konfliktų tarp sąjungininkių priežastimi. Didelis skandalas įvyko 2006metų pabaigoje. Tada Kremlius nutarė padidinti dujų kainą Baltarusijai. Konfliktų būta ir šiemet. Minskas pyko, nes Maskva nenorėjo suteikti kredito, be to, apribojo Baltarusijos produkcijos patekimą į Rusijos rinką. Būtent tai, pasak politologų, paskatino Baltarusiją pradėti dialogą su Vakarais. Atitinkamai reagavo ir šalies gyventojai. Sąjunga su Rusija jiems jau nebeatrodo tokia patraukli.

Geriausias projektas

Kaip „Radijo Svoboda“ eteryje pareiškė tarptautinis apžvalgininkas Romanas Jakovlevskis, Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai iš virtualios valstybės pavyko gauti daug daugiau naudos, nei Rusijos vadovybei. "Aš manau, kad tai buvo pats geriausias A.Lukašenkos projektas. Jis sugebėjo 10 metų mulkinti Kremlių kalbomis apie sąjunginę valstybę, nors akivaizdu, jog du tarptautinės teisės subjektai negali būti vienoje valstybėje. Dotacijos ir pagalba (finansinė, techninė) Minskui buvo suteikiama kaip niekam kitam. Apie tai neseniai užsiminė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Buvo paminėtas ir skaičius - 50 mlrd. JAV dolerių (apie 115mlrd. Litų)", - primena R.Jakovlevskis.

Pasak jo, santykiai tarp valstybių kiek pasikeitė, kai Kremliaus šeimininku tapo Vladimiras Putinas. Rusija neatsisakė padėti Baltarusijai, bet ne tokiais mastais kaip anksčiau. „Liko broliški santykiai, bet jų kainą dabar nustato rinka“, - paaiškino ekspertas.

Atviri ir politikai. Pasak Baltarusijos ir Rusijos parlamentinio susirinkimo ekonominės komisijos pirmininkas ir Rusijos parlamento aukštųjų rūmų Federacijos Tarybos narys Olegas Tolkačiovas teigia, jog sąjunginė valstybė egzistuoja tik formaliai. „Yra sąjungos parlamentas, kuris kol kas nėra renkamas. Kiekviena šalis deleguoja į jį po 50 deputatų. Jie susirenka 2 karus per metus. Yra biudžetas. Nors jis mažesnis nei Maskvos sveikatos apsaugos departamento biudžetas, jo finansuojamose programose dalyvauja 4,5 mln. žmonių“, - teigė senatorius.

Kas trukdo?

Tam, kad valstybė iš virtualios virtu realia, pasak ekspertų, reikia išspręsti virtinę klausimų. Pavyzdžiui, reikia apsispręsti kaip atrodys sąjungos vadovybė. Iki šiol nesutarta ar valstybei vadovaus vienas prezidentas ir kaip jis dalinsis įgaliojimais su Rusijos ir Baltarusijos vadovais. Neaišku kaip formuoti parlamentą: ar pariteto principu, ar atsižvelgiant į šalių gyventojų skaičių. Jei bus pasirinktas pastarasis mechanizmas, kiekvienam Baltarusijos deputatui teks 14 kolegų iš Rusijos. Abejotina, kad tai priimtina Minskui. Šie klausimai jau trukdo priimti bendrą konstituciją.

„Sudėtingiausia, - teigė O.Tolkačiovas, - tai, kad Rusijoje ir Baltarusijoje yra skirtingos demokratijos. Be to, sąjungininkams stinga pasitikėjimo vienas kitu.“ Senatorius priminė, kad Minskas buvo įsipareigojęs svarstyti Abchazijos ir Pietų Osetijos pripažinimo klausimą, tačiau iki šiol to nepadarė.

Kai kurie Baltarusijos politikai mano, kad tai, jog integracijos procesas stringa gelbsti šalies tautą. Kitu atveju, anot jų, didesnė tauta tiesiog prarytų mažesnę ir viskas. „Tai tebūtų laiko klausimas“, - įsitikinęs konservatyvios krikščionių partijos "Baltarusijos liaudies frontas", - Juras Belenkij.

"Visus 10 metų režimas siekė sunaikinti mūsų tautą. Buvo naikinama mūsų kultūrą, kalbą, savimonę ir galiausiai užsimota ant valstybingumo", - sakė opozicijos politikas.

Informacinės agentūros „Novosti“ apžvalgininkas Dmitrijus Babičius prisimena, kad Sutarties dėl sąjunginės valstybės kritikai nuo pat pradžių įtarė dėl savanaudiškų ketinimų. A.Lukašenka buvo kaltinamas tuo, kad jis nori tokiu būdu tapti sąjunginės valstybės prezidentu. Borisas Jelcinas buvo įtariamas, jog įsitraukė į šią aferą, nes jį kamavo kaltės dėl sugriautos Sovietų Sąjungos jausmas. Pasirašęs susitarimą su Baltarusija, jis esą norėjo istorijoje likti, kaip lyderis pradėjęs naują Rusijos plėtros etapą.