Rusija rado išdaviką ir nori jo galvos

Rusijos žiniasklaida išaiškino, kas išdavė Jungtinėms Valstijoms šioje šalyje veikusį rusų šnipų tinklą. Savo šalies žvalgybai jis pridarė milžiniškų nuotolių.

Merkarderas jau kelyje

Autoritetingas verslo laikraštis „Komersant“ rašo, kad su JAV federaliniais pareigūnais kolaboravo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) pulkininkas, pavarde Ščerbakovas. Leidinio duomenimis, šis asmuo ilgą laiką dirbo SVR Darbo su nelegaliais agentais valdybos "S" Amerikos skyriaus viršininku.

Šį pranešimą patvirtino Valstybės Dūmos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Genadijus Gudkovas, pareiškęs, kad jis taip pat žinojo apie Ščerbakovo išdavystę.

Rusijos žvalgyba ir Kremlius atsisako komentuoti šią informaciją. Bet premjeras Vladimiras Putinas anksčiau pripažino, kad šnipų tinklą atskleisti padėjo išdavikas.

„Tai išdavystės rezultatas, o išdavikai visada blogai baigia“, – teigė vyriausybės vadovas per susitikimą su demaskuotais agentais.

Savo pavardės nenorėjęs skelbti aukštas Kremliaus administracijos pareigūnas anksčiau žiniasklaidai prasitarė: „Mes žinome, kas jis ir kur jis… Galite neabejoti – Merkaderas pas jį jau nusiųstas.“

Ramonas Merkaderas buvo sovietų specialiųjų tarnybų agentas, 1940 m. Meksikoje nužudęs Levą Trockį, smogęs jam ledkirčiu per galvą.

Pabėgo į JAV

Pasak „Kommersant“, Ščerbakovas, kurio vardas nenurodomas, pabėgo į Jungtines Valstijas, likus trims dienoms iki Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizito Vašingtone šių metų birželį. Rusijos valstybinės narkotikų kontrolės tarnyboje dirbęs žvalgybininko sūnus už Atlanto persikėlė prieš pat šnipinėjimo skandalą, o dukra ten gyvena jau ilgą laiką.

„Keista, kodėl niekam nekilo įtarimų dėl to, kad tokį postą užimantis žmogus turi giminių užsienyje. Tai tik vienas iš klausimų, kuris domina tyrėjus“, – apie vykdomą tyrimą laikraščiui „Komersant“ pasakojo žvalgybos pareigūnas, nenorėjęs prisistatyti.

Jokių įtarimų nekilo ir tuomet, kai Ščerbakovas atsisakė paaukštinimo, kuris buvo siūlomas jam maždaug prieš metus. Tyrėjai neabejoja, kad šitaip jis norėjo išvengti tikrinimo melo detektoriumi, privalomo kandidatui į aukštas pareigas žvalgyboje. Tai reiškia, kad Ščerbakovas jau tuomet bendradarbiavo su JAV specialiosiomis tarnybomis.

Įdavė vertingiausią šnipą

Pavardė Ščerbakovas po šnipų skandalo Rusijos žvalgyboje tapo keiksmažodžiu, nemaža dalimi ir dėl to, kad pabėgęs į JAV jis išsivežė ir amerikiečiams perdavė bene vertingiausio ir labiausiai patyrusio rusų šnipo bylą.

65 metų Michailas Vasenkovas, dar žinomas kaip Juanas Lazaro, praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje buvo nusiųstas į Ispaniją, o iš ten nuvyko į Čilę, kur pradėjo savo šnipinėjimo misiją. Apsimetęs madingu fotografu jis išvažinėjo visą Lotynų Ameriką, susipažino su daugybe politikų ir verslininkų.

Aštuntame dešimtmetyje M.Vasenkovas susituokė su peruviete žurnaliste Vicky Pelaez. Netrukus SVR liepė agentui kraustytis į Jungtines Valstijas. Galbūt V.Pelaez nemelavo, kai po arešto tikino, jog nieko nežinojo apie vyro slaptą veiklą.

Jungtinėse Valstijose sutuoktiniai gyveno kukliai, nors V.Pelaez buvo įtakinga ispaniško laikraščio „El Diario“ žurnalistė, o M.Vasenkovas bičiuliavosi su aukštais JAV Demokratų partijos kairiojo sparno atstovais. Už sėkmingą darbą devintame dešimtmetyje slaptu Kremliaus įsakymu jam buvo skirtas Sovietų Sąjungos Didvyrio vardas.

Agentui teko prisipažinti

„Ilgai dirbdamas M.Vasenkovas taip natūralizavosi, kad beveik pamiršo rusų kalbą. Tai aukščiausios klasės profesionalas, apie kurį niekas neužuostų, jeigu nebūtų padėjęs išdavikas“, – laikraščiui „Komersant“ aiškino anoniminis šaltinis Rusijos žvalgyboje.

M.Vasenkovo biografija buvo tokia nepriekaištinga, kad net po arešto JAV specialiosios tarnybos negalėjo įrodyti jo kaltės. Prieš tardytojus sėdėjo gerbiamas šeimos žmogus, kurio vaikai, žmona, draugai, bendrakursiai, kaimynai ir įtakingi pažįstami galėjo prisiekdami patvirtinti bet kokį faktą iš padoraus ir garbingo 65-metų amerikiečio J.Lazaro biografijos. Pats įtariamasis atkakliai neigė kaltinimus.

M.Vasenkovas galėjo išeiti į laisvę, bet vieną dieną į jo kamerą atėjo pulkininkas Ščerbakovas ir rusiškai tarė: „Michailai Anatoljevičiau, jūs turite prisipažinti ir pasiduoti.“

Įtariamasis angliškai atsakė, kad nesupranta kalbos, kuria kalba svečias. Ščerbakovas kreipėsi į jį angliškai, bet šnipas toliau atkakliai tvirtino: „Aš esu Juanas Lazaro. Visa tai – didžiulė klaida, ir aš nesuprantu, dėl ko turiu prisipažinti.“

Tuomet Ščerbakovas perdavė amerikiečiams M.Vasenkovo asmens bylą, kurią atsivežė iš Maskvos. Po to neigti ryšius su Rusijos žvalgyba nebuvo prasmės: šnipas pasakė savo tikrą vardą, bet toliau kalbėti atsisakė.

Tyrėjai bandė prakalbinti M.Vasenkovą ir tardydami sulaužė jam tris šonkaulius bei koją. Su šiais lūžiais jis ir atskrido į Maskvą po apsikeitimo šnipais. Čia jis pareiškė savo vadovams, kad nenori likti Rusijoje ir ketina važiuoti gyventi į Peru.