Rusija nusitaikė į kaimynų krovinius

Rusijos analitikai tikina, kad išaugus įtampai su ES šalimis, 2015 metais ypač paspartėjo rusiškų krovinių perkėlimo į savus uostus procesas.

Naftos ne visiems kliuvo

Praėjusius metus Rusijos prekybos uostų asociacija laiko lūžio metais perkeliant į savus uostus skystuosius krovinius – pirmiausia naftą ir jos produktus.

Skystų krovinių krova Rusijos Baltijos jūros baseino uostuose 2015 metais išaugo 6,9 proc. iki 143 mln. tonų.

Naftos ir jos produktų augimo tempus iš Rusijos Baltijos jūros regionų uostų labiausiai parodė 16,1 proc. iki 87,9 mln. tonų Ust Lugos uosto ir 11,1 proc. iki 59,6 mln. tonų Primorsko krovos augimai.

Tuo pat metu naftos ir jos produktų netektis labiausiai pajuto arčiausiai Ust Lugos esantis Talino uostas. Jame bendra krova sumažėjo 20,8 proc. iki 22,44 mln. tonų, o naftos ir jos produktų mažėjo 32,2 proc. iki 12,84 mln. tonų.

Rusijos naftos ir jos produktų perorientavimas į savus uostus dar šiek tiek lėmė Ventspilio uosto krovinių mažėjimą. Tuo tarpu Rygos ir Klaipėdos uostuose naftos produktų pernai krauta gerokai daugiau nei 2014-aisiais.

Klaipėdos uosto naftos produktų krova iš viso neturėjo jokio sąryšio su Rusija. Per šį uostą pagrinde keliavo lenkų kompanijos „Orlen Lietuva“ ir Baltarusijos gamyklą naftos produktai.

Konteinerių netektys

Teigdami, kad 2015 metais Rusijos uostai iš Baltijos jūros šalių uostų perėmė rusiškų kompanijų gaminamus naftos produktus, šiemet rusai nusitaikė iš baltijiečių atimti konteinerius.

2015 metais Rusijos Baltijos jūros regiono uostai neteko didžiulio kiekio konteinerių. Jų kritimas Rusijos uostuose siekė net 29,3 proc. Sankt Peterburgas neteko 27,8 proc., Kaliningradas - net 44,8 proc. konteinerių.

Baltijos šalių uostuose konteinerių netektys buvo mažesnės, bet taip pat gerokai juntamos. Rygos uoste krauta 355 tūkst. TEU konteinerių. Tai 8,3 proc. mažiau nei 2014 metais. Klaipėdos uoste krauta 392 tūkst. TEU konteinerių arba 12,8 proc. mažiau. Talino uoste konteinerių krova smuko 19,8 proc. ir siekė 209 tūkst. TEU.

Bendrai visame rytinės Baltijos jūros regione, įskaitant ir Rusijos uostus, 2015 metais krauta 2,9 mln. TEU konteinerių. Bendras kritimas siekė 24,7 proc. Bendrai imant visi uostai neteko 964 tūkst. TEU konteinerių. Iš jų labiausiai nukentėjo Rusijos Sankt Peterburgo uostas. Jo netektys net 660 tūkst. TEU. Antras pagal netektis Kaliningrado uostas – 146 tūkst. TEU. Trečias – Klaipėdos uostas. Jis pernai neteko beveik 58 tūkst. TEU konteinerių, Talino uostas – 51 tūkst. TEU, Rygos – 32 tūkst. TEU.

Tokie kritimai yra ne tiek dėl sankcijų, kurias ES šalys taikė Rusijai, kiek dėl Rusijos rublio kurso kritimo ir rusų perkamosios galios sumažėjimo.

Ką perims „Bronka“?

Aišku, kad tokiomis sąlygomis Rusijos žvilgsniai nukrypo į rytinės Baltijos šalių uostus tarsi klausiant savęs, kodėl jų – „pribaltų“ netektys yra mažesnės nei mūsų.

Prasidėjo skaičiavimai, kokie Rusijai skirti konteineriai keliauja per kitų šalių uostus. Rusai išsiaiškino, kad per Talino uostą keliauja apie 80 proc. konteinerių su prekėmis, kurie skirti Rusijos pirkėjams, per Rygą – apie 60 proc., per Suomijos Hamina-Kotkos uostą – apie 30 proc. Klaipėdos uostas neminimas, nes didesnė dalis per jį gabenamų konteinerių lieka Lietuvoje arba keliauja į Baltarusiją.

Manoma, kad 2016 metais bendras konteinerių kiekis rytinės Baltijos jūros regione nedidės. Jis netgi gali toliau kristi. Todėl Rusijoje iškeltas tikslas „rusiškus“ konteinerius iš rytinės Baltijos šalių nukreipti į savus uostus.

Tokių konteinerių norėtų ne tik Ust Lugos ir Sankt Peterburgo uostai, bet ir pernai naujai pradėjęs veikti „Bronkos“ krovos kompleksas šalia Sankt Peterburgo. Jis išties alkanas. Privačiai kompanijai priklausantis kompleksas per metus gali priimti 1,45 mln. TEU konteinerių. Jis jau tapo vienos didžiausių pasaulyje konteinerinės laivybos kompanijų CMA CGM partneriu.

Paliks be anglių ir trąšų

Rusijoje pripažįstama, kad „Bronkos“ konteinerių krovos kompleksas pirmiausia sukels vidinę konkurenciją tarp pačios Rusijos konteinerinių terminalų. Visiems aišku, kad jis trauks konteinerius iš Sankt Peterburgo uosto.

Tačiau bent teoriškai jam iškeltas tikslas perimti didesnę dalį konteinerių iš Latvijos Rygos, Suomijos Hamina-Kotkos ir Estijos jungtinio Talino, o tiksliau Mugos konteinerių terminalų. Klaipėdos uostas vėlgi neminimas, nes jo kroviniai mažiau susieti su Rusija.

Dar viena Rusijos krovinių perorientavimo į savus uostus kryptis 2016 metais bus anglys. Šis krovinys Klaipėdos uostui nėra aktualus, nes dėl didelio dulkėtumo jis Lietuvos uoste nekraunamas.

Iš rytinės Baltijos šalių uostų daugiausiai anglių turėjo Rygos uostas. Ji šiame uoste 2015 metais siekė 36 proc. visų krovinių. Iš viso krauta 14,53 mln. tonų anglių. Ankstesniais metais rusiškų anglių dalis Rygos uoste buvo dar didesnis – siekė net iki 50 proc.

Dar vienas krovinys, kurį Rusija rengiasi perimti iš „pribaltų“ ir suomių yra mineralinės trąšos. Rusijoje pažymima, kad per rytinės Baltijos uostus krautas trąšas į Ust Lugos uostą pervedė didžiausias Rusijos agrochemijos holdingas „Fosagro“. Jo kroviniai būdavo kraunami per Haminos-Kotkos, Mugos ir Rygos uostus. Dabar jie kraunami Ust Lugoje pastatytame naujame „Smart Baltic terminale“.

Apie tai, kad ketina pervesti savo krovinius į Ust Lugos uostą prabilo ir Rusijos „Uralchim“ ir „Eurochim“ trąšų gamintojai.