Rusija – nekviesta viešnia prie JAV politikos pietų stalo

Pradedant JAV kaltinimais Maskvai, esą ši, siekdama pakenkti Hillary Clinton (Hilari Klinton), įsilaužė į Demokratų partijos lyderių elektroninio pašto sistemas ir pavogė jų laiškus, ir baigiant buvusios valstybės sekretorės pareiškimais, kad Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino „marionetė“ – nieko keista, jei kartais gali atrodyti, jog dabar 1960-ieji, o ne 2016-ieji. 

Šioje rinkimų kampanijoje Rusijai skiriamas didžiulis dėmesys yra neįprastas dalykas. Ekspertai sako, jog tai rodo, kokie sudėtingi yra buvusių Šaltojo karo priešininkių santykiai, ypač dėl Sirijos, Ukrainos ir kibernetinių atakų, ir kaip skirtingai jos žiūri į priemones šioms problemoms spręsti.

„Per ankstesnius rinkimus kandidatų pozicijos dėl Rusijos buvo kur kas artimesnės“, – sakė Kolumbijos universiteto Niujorke Politikos mokslų katedros vadovas Timothy Frye (Timotis Frajus).

„Šiuose rinkimuose Donaldas Trumpas laikėsi pozicijos, kuri tiesiogiai kertasi su H.Clinton ir užsienio politikos isteblišmento pozicija. Pono D.Trumpo pozicija yra kraštutinė netgi pagal įprastus vanago-balandžio kriterijus“,   – aiškino jis.

„Nepagarba“ H. Clinton, „marionetė“ D. Trumpas

Pirmą kartą dėmesys į Maskvos pasirodymą JAV rinkimų scenoje buvo atkreiptas 2015 metų pabaigoje, kai santykiai tarp šalių jau buvo smarkiai pašliję dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir jos pradėtos bombardavimų kampanijos Sirijoje.

Tuo metu V.Putinas pavadino respublikoną D.Trumpą „labai ryškia ir talentinga asmenybe“.

Nekilnojamojo turto magnatas neliko skolingas už komplimentą – jis pareiškė, kad Rusijos vadovas yra stiprus lyderis, „priešingai nei tas, kurį turime savo šalyje“.

Nuo tada ėmė vis labiau ryškėti Maskvos vaidmuo JAV rinkimų kampanijoje: pradedant didžiulio masto kibernetinėmis atakomis, per kurias, be kita ko, buvo pagrobti ir nutekinti daugiau nei 20 tūkst. Demokratų partijos lyderių elektroninių laiškų, ir baigiant numanomais buvusio D.Trumpo rinkimų kampanijos vadovo Paulo Manaforto (Polo Manaforto) ryšiais su rusais.

Per antruosius kandidatų į prezidentus debatus anksčiau šį mėnesį H.Clinton piktai užsipuolė Maskvą.

„Per visą mūsų šalies istoriją iki šiol nesame buvę tokioje situacijoje, kai priešininkė, užsienio galia, taip smarkiai stengiasi paveikti rinkimų baigtį“, – sakė ji.

Rusija kategoriškai atmetė kaltinimus dėl kibernetinių atakų. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pavadino juos „glostančiais savimeilę, bet juokingais“.

Maskva „laikėsi ir laikysis principo, jog būtina kovoti su kibernetiniu terorizmu ir kompiuteriniais įsilaužimais“, patikino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Per paskutinius kandidatų į prezidentus debatus praėjusią savaitę D.Trumpas išdidžiai gyrėsi, kad tik jis gali pataisyti įtemptus santykius su Maskva, nes V.Putinas „nejaučia pagarbos“ H.Clinton.

„Taip yra todėl, kad jam labiau patiktų turėti Jungtinių Valstijų prezidentą marionetę“, – pareiškė demokratė per aštrų apsižodžiavimą tarp kandidatų.