Rusija ketina griežtinti patikrą muitinėse, jeigu Ukraina pasirašys sutartį su ES

Rusija ruošiasi sugriežtinti patikrą muitinėse prie sienos su Ukraina, jeigu Kijevas žengs „savižudišką“ žingsnį, pasirašydamas asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES), žiniasklaida sekmadienį citavo vieną Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėją.

Rusijos pasienio sargyba praeitą savaitę įvedė naujus ilgai trunkančius patikrinimus visiems kroviniams iš Ukrainos, V.Putinui didinant spaudimą Kijevui prisidėti prie Maskvos vadovaujamo regioninio prekybos bloko.

Ukraina iki šiol atsisakinėjo į ją stoti, nes tikisi lapkritį pasirašyti laisvosios prekybos ir politinės asociacijos sutartį su ES. Abi šios sutartys prieštarautų viena kitai.

Patarėjas Sergejus Glazjevas, konsultuojantis V.Putiną vadinamosios Muitų sąjungos plėtros klausimais, sekmadienį perspėjo, kad papildomi iš Ukrainos įvežamų prekių tikrinimai yra „vienkartinė akcija, bet jeigu Ukraina pasirašytų asociacijos su ES sutartį, muitų administravimas gali būti sugriežtintas“.

„To nereikia dramatizuoti. Esmė ta, jog Rusijos muitinės tarnyba ėmėsi profilaktinių priemonių, susijusių su pasiruošimu muitų administravimo pokyčiams tuo atveju, jeigu Ukraina pasirašys asociacijos su ES sutartį, – S.Glazjevą citavo naujienų agentūra „Interfax“. – Ukrainos rinkoje atsiras didžiulis kiekis Europos, Turkijos ir kitokių prekių, kurios vėliau keliaus pas mus. Dėl to mes pirmiausiai baiminamės reimporto.“

„Rusijos muitinė iki šiol netaikė Ukrainai aukšto rizikos lygio – tiesiog nenorėdama trikdyti veiklos ryšių, tebepalaikomų mūsų ekonominiame bendradarbiavime. Bet jeigu Ukraina pasirašo asociacijos su ES sutartį ir įsipareigoja aklai vykdyti visas Europos reguliavimo normas bei be kontrolės praleidinėti Europos prekes, tai atves prie eilinio reimporto, taip pat prie Ukrainos prekių, kurios neatlaikys konkurencijos, išstūmimo“, – aiškino S.Glazjevas.

Prezidento patarėjo nuomone, importas iš ES padidės 4 mlrd. JAV dolerių (10,4 mlrd. litų).

„Tai visiškai pribaigs Ukrainos prekybos balansą ir atves prie Ukrainos nebegalėjimo vykdyti išorinius finansinius įsipareigojimus“, – teigė S.Glazjevas.

Jis pridūrė, kad iškilus šioms problemoms, Ukraina „permes“ visas savo galimybes į Rusijos rinką, o tokiu atveju prireiks griežtesnio administravimo.

„Šie patikrinimai (muitinėse prie sienos su Ukraina) buvo vienkartinio pobūdžio. Išvados kol kas nepadarytos – vyksta informacijos apdorojimas. Dabar padėtis normalizavosi, tačiau dėl visa pikta ruošiamės sugriežtinti muitinės administravimą, jeigu Ukraina staiga žengtų tą savižudišką žingsnį, pasirašydama asociacijos su ES sutartį“, – perspėjo S.Glazjevas.

Rusija yra didžiausia Ukrainos eksportuojamų prekių rinka, tačiau abiejų šalių ryšiai pašlijo, Kijevui stengiantis gerinti santykius su Europa, taip pat dėl kilus ginčams dėl prekybos ir dujų.

Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas) perspėjo, kad padėtis „būtų labai rimta“, jeigu Rusija pradėtų prekybos karą prieš Ukrainą, kas atgrasytų Kijevą nuo glaudesnių ryšių su Bendrija.

Tačiau 28 šalių bloke taip pat didėja nusivylimas dėl pažangos stygiaus derybose su Kijevu. Briuselis susirūpinęs dėl Ukrainos protekcionistinės politikos ir dėl Kijevo esą vykdomo politinių varžovų persekiojimo – ypač dėl buvusios premjerės Julijos Tymošenko kalinimo.

Ukrainos premjero Mykolos Azarovo pranešime, paskelbtame sekmadienį po jo pokalbio telefonu su Rusijos vyriausybės vadovu Dmitrijumi Medvedevu, sakoma, kad neturėtų būti jokių kalbų apie prekybos karą tarp Kijevo ir Maskvos.

Atitinkamame Maskvos paskelbtame pranešime teigiama, kad artimiausiomis dienomis vyks tolesnės derybos, sprendžiant šią problemą.