D. Cameronas: Rusijos kariniai veiksmai nepateisinami

Rusijos karių buvimas Ukrainoje yra „nepateisinamas ir nepriimtinas“

Rusijos kariuomenės buvimas Ukrainos teritorijoje yra „nepateisinamas ir nepriimtinas“, pirmadienį pareiškė Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas).

„Atrodo, kad Rusija nukreiptu šautuvo vamzdžiu bando priversti Ukrainą atsisakyti savo demokratiško pasirinkimo“, – pareiškė D.Cameronas parlamente, perspėdamas Maskvą, kad jos santykiai su pasauliu ateityje bus „radikaliai kitokie“, jeigu ji tęs savo dabartinę politiką Ukrainos atžvilgiu.

Rusija – jau nebe ES strateginė partnerė

Europos Sąjunga savo santykių su Rusija daugiau nebelaiko partneriškais, pirmadienį pareiškė Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini (Federika Mogerini).

„Šios partnerystės nebėra. Šiuo metu Rusija nebėra strateginė partnerė“, – F.Mogherini sakė Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“.

Tai buvo pirmas Italijos diplomatijos vadovės interviu po šeštadienį įvykusio ES viršūnių susitikimo Briuselyje, kur ji buvo paskirta Bendrijos užsienio politikos ir saugumo vadove.

F.Mogherini paskyrimą penkeriems metams į Briuselį, kur ji ES užsienio politikos vadovo poste pakeis britę Catherine Ashton (Ketrin Ešton), dar turi patvirtinti Europos Parlamentas. Naująsias pareigas ji turi perimti lapkričio mėnesį.

Lenkijos premjeras Tuskas reikalauja nedelsiant sustabdyti karą 

Antrojo pasaulinio karo pradžia prieš 75 metus rodo, kad Europa turi nutraukti karą Ukrainoje dabar, pareiškė pirmadienį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

Europos Sąjungos lyderių išrinktas naujuoju Europos Vadovų tarybos pirmininku, D.Tuskas sakė kalbą Baltijos pajūryje Vesterplatės pusiasalyje, kuriame 1939 metų rugsėjo 1-ąją nuaidėjo pirmieji Antrojo pasaulinio karo šūviai iš nacių Vokietijos karo laivo „Schleswig-Holstein“. Po dviejų savaičių iš rytų į Lenkiją įsiveržė Sovietų kariai, Maskvai su Berlynu pasidalijus Lenkiją.

Nuo pat 1939-ųjų rugsėjo 1-osios iki paskutinių karo dienų 1945-aisiais Lenkija išgyveno vienus didžiausių karo žiaurumų, beveik visa gausi šios šalies žydų bendruomenė buvo sunaikinta nacių. Žuvo beveik 6 mln. lenkų – apie 17 proc. šalies gyventojų, iš jų – apie 3 mln. žydų.

Per penkerius metus pasaulinis karas nusinešė beveik 60 milijonų gyvybių.

„Šiandien, žvelgdami į Ukrainos tragediją kare — turime vartoti šį žodį — mūsų žemyno rytuose, mes žinome, kad 1939-ųjų rugsėjis neturi pasikartoti“, – sakė D.Tuskas.

Jis pabrėžė, kad Europa turi pasimokyti iš praeities, ir tai neturi būti „naivaus optimizmo pamoka“, nes žemyno saugumui reikia „narsos, vaizduotės ir ryžtingų veiksmų“.

Europos saugumas yra svarbiausia tema ketvirtadienį Velse prasidėsiančiame NATO viršūnių susitikime. Atmenančios skausmingą istoriją Lenkija ir Baltijos šalys ragina sutelkti čia didoką nuolatinį NATO pajėgų kontingentą, nors tai gali atrodyti sunkiai pasiekiama.

„Vis dar yra laiko sustabdyti visa tai Europoje ir pasaulyje tiems, kuriems smurtas, jėga ir agresija vėl tampa politinės veiklos arsenalu“, – kalbėjo D.Tuskas.

Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas) Vesterplaėje paragino visas 28 ES šalis „būti kartu“.

„Stabilumas ir taika mūsų kontinente vėl pavojuje, – sakė J.Gauckas. – Mes stosime prieš tuos, kurie sulaužė tarptautinę teisę, aneksavo svetimą teritoriją ir teikia karinę paramą separatistų judėjimams užsienio šalyse“.

Šiuo komentaru Lenkijos prezidentas aiškiai rodo į Rusijos veiksmus Ukrainos rytuose.

„Naudoti karinę jėgą prieš savo kaimynes, aneksuoti jų teritoriją, neleisti joms laisvai rinktis savo vietos pasaulyje – tai tampa nerimą keliančius priminimu apie Europos XX amžiaus istorijos tamsiuosius puslapius“, – Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) rašė viename laikraštyje paskelbtame straipsnyje, pasirodžiusiame prieš Antrojo pasaulinio karo pradžios metines.