Rūpestį Rusijos įvaizdžiu keičia nerimas dėl savęs

Per dvejus metus, kai dėl karo veiksmų Ukrainoje Rusija pradėjo gyventi ekonominio embargo sąlygomis, maistas šioje šalyje pabrango 31,6 proc. Tai rodo naujausi Rusijos ekonomikos plėtros ministerijos paskelbti duomenys.

Dėl 2014-ųjų rugpjūtį Kremliaus paskelbtų kontrasankcijų iš Vakarų šalių importuojamiems maisto produktams sumažėjo konkurencija ir atsirado rinkos disbalansas. Ministerijoje nesitikima, kad maisto produktų kainos pasikeis iki 2017-ųjų, iki kurių pabaigos Rusija yra pratęsusi sankcijas užsienio prekėms.

Šiuo metu Valstybės Dūmoje nagrinėjamas projektas įvesti milijonines baudas ar net baudžiamąją atsakomybę už produktų, importuoti uždraustų produktų pardavimą. Kovą "Rosselchoznadzor" tarnyba pranešė, kad nuo metų pradžios Rusijoje buvo sunaikinta daugiau kaip 80 t augalinės kilmės produkcijos, įtrauktos į embargo sąrašą.

Analitikai ne kartą teigė, kad paskelbdama atsakomąsias sankcijas Vakarų valstybėms Rusijos valdžia apsiskaičiavo. Nors ir bandoma tikinti, kad sankcijos pirmiausia leis sustiprėti vietos gamintojams, efekto būta ne tokio didelio, o ir pastarųjų pajamos išaugo ne dėl to, kad beveik nebeliko importuojamų produktų, bet dėl rublio devalvacijos. Be to, valstybės kontrolės institucijos nuolatos kritikuoja šalies vyriausybę, kad ši nevykdo pačios priimtų antikrizinių priemonių planų – stringa pagalba vietos žemdirbiams, automobilių ir lengvosios pramonės įmonėms.

Ekonomikos problemos vėl grįžta į Rusijos gyventojų kasdienybę. Naujausios kompanijos "Romir" apklausos atskleidė, kad dauguma jų nerimauja dėl blogėjančio gyvenimo sąlygų, o ne dėl šalies laikysenos tarptautinėje arenoje.

"Gallup International", kuriai priklauso kompanija "Romir", viceprezidentas Andrejus Milechinas pastebėjo, kad šalies gyventojams vis daugiau nerimo kelia pajamų mažėjimas augant kainoms, pablogėjusi gyvenimo kokybė, augantis nedarbas ir didėjantis socialinis suskaidymas.

Liepą 70 proc. respondentų skundėsi kainų ir infliacijos augimu, 66 proc. – gyventojų skurdu ir žemais atlyginimais – 2013 m. šie skaičiai buvo atitinkamai 59 ir 60 proc., o 2014-aisiais – 76 ir 56 proc. Trečiojoje susirūpinimą keliančių faktorių eilutėje buvo nedarbas (41 proc.), kurią ankstesniais metais aplenkdavo nepasitenkinimas komunalinėmis paslaugomis. 36 proc. išskyrė korupcijos problemą.

Analitikai pabrėžė, kad per pastaruosius trejus metus sumažėjo Rusijos gyventojų susirūpinimas nusikalstamumu, narkomanija ir migrantais. Jei dar prieš dvejus metus rusams susirūpinimą kėlė neišspręstos tarptautinės problemos, šiandien kritikos strėlės skrenda vietos valdžios link. Šalies valdžios silpnumu skundžiasi kas penktas gyventojas – ankstesnėse apklausose tai rūpėjo tik 13 proc.