Rio de Žaneiro karnavalas pasiekė apogėjų

Siautulingasis Rio de Žaneiro karnavalas naktį iš sekmadienio į pirmadienį pasiekė apogėjų - parade pasirodė pagrindinių sambos mokyklų prabangiai išpuoštos platformos, o šimtai išskirtiniais kostiumais pasipuošusių dalyvių šoko pagal kurtinančius būgnų ritmus.

Naktiniai paradai garsiajame Rio De Žaneiro Sambodrome žymėjo spalvingą iki Gavenios truksiantį karnavalo festivalį, dėl kurio 191 mln. gyventojų turinčioje etniškai margoje Brazilijoje įprastas gyvenimas praktiškai paralyžiuojamas.

Iš elitinių sambos mokyklų, besivaržančių dėl šių metų karnavalo čempionės titulo, pirmoji pasirodė „Renascer“, įsikūrusi šio miesto vakariniame Žakarepagvos rajone.

Šįkart šios mokyklos pasirodymo tema tapo Resifės mieste gimusio brazilų tapytojo ir skulptoriaus Romero Britto, gyvenimas ir kūryba, laikoma vienu iš populiariosios kultūros simbolių. Jo gyvybingam įsimintinam stilių didelę įtaką darė kubizmas ir popartas.

Vėliau pasirodė viena iš seniausių Rio de Žaneiro sambos mokyklų „Portela“, pagerbusi velionę sambos dainininkę Clarą Nunes ir turtingą Afrikos kultūros bei religijos paveldą šiaurės rytinėje Baijos valstijoje.

Geriausi septynių sambos mokyklų šokėjai pademonstravo savo meną renovuotame 720 metrų ilgio Sambodrome, turinčiame 72,5 tūkst. vietų.

Tarp žiūrovų buvo JAV dainininkė ir aktorė Jennifer Lopez, dėvėjusi tviskančias raudonas kelnes ir prie jų priderintą palaidinukę.

Baios kultūrinį paveldą taip pat pagerbė mokykla „Imperatriz“, šįkart sutelkusi dėmesį į šio regiono didžiojo rašytojo Jorge Amado gyvenimą ir kultūrinį palikimą.

Baijos sostinėje Salvadore šiuo metu minimos J.Amado 100-osios gimimo metinės. Šio rašytojo knygos buvo išverstos į 49 kalbas; pagal kai kurias iš jų buvo sukurti filmai, įskaitant „Dona Flora ir du jos vyrai“.

Pernai čempione tapusi mokykla „Beija-Flor“, pagarsėjusi ekstravagantiškais ir spalvingais pasirodymais, nusprendė atpasakoti šiaurės rytinės Maranjauno valstijos sostinės San Luiso istoriją.

Bilietai į Sambadromą kainavo nuo 50 iki kelių tūkst. JAV dolerių - pigesnės buvo vietos sausakimšose tribūnose, o brangiausios - VIP ložėse su kondicionuojamu oru ir nemokamu šampanu.