Rinkimai Moldovoje: kerštas valdantiesiems

Įtikinamas pranašumas

Ilgą laiką Moldova neapsisprendžia, kuriuo keliu sukti – ES ar Rusijos. Tarp Ukrainos ir Rumunijos įsiterpusi valstybė – labai skurdi, o nuolatinė geopolitinė konkurencija tiek šalies viduje, tiek išorėje riboja ekonomikos plėtrą. Negana to, kaip ir daugelyje buvusių SSRS šalių, Moldovoje klesti korupcija.

Pirmajame prezidento rinkimų ture I.Dodonas, pasisakantis už glaudesnį Moldovos ir Rusijos ekonominį dialogą, surinko beveik 50 proc. rinkėjų balsų.

Jam pritrūko palaikymo, kad nugalėtų savo varžovus jau pirmajame rinkimų ture. Tam reikėjo gauti bent 51 proc., o I.Dodonui palaikymą išreiškė 48,5 proc. rinkėjų. Politiko pagrindinė konkurentė Maia Sandu gavo 38,2 proc. balsų.

Būtent šie du politikai surems ietis antrajame rinkimų ture. Likusiems septyniems kandidatams nepavyko peržengti 5 proc. barjero.

Nusivylimas valdžia

Šie rinkimai – pirmieji po 20 metų tiesioginiai prezidento rinkimai Moldovoje. Nuo 2000 m. šalies vadovą rinkdavo parlamentas. Anot vyriausiosios Moldovos rinkimų komisijos, juose balsavo mažiau nei pusė – 48,97 proc. registruotų rinkėjų.

"Noriu padėkoti rinkėjams už jų aktyvų dalyvavimą rinkimuose. Pagrindinė išvada yra ta, kad rinkėjai nebetiki šia vyriausybe. Mūsų pergalė – neišvengiama", – kalbėjo I.Dodonas, turėdamas omenyje į korupcijos skandalus įsivėlusią provakarietiška save vadinančią valdžią.

Moldova, turinti 3,5 mln. gyventojų, yra skurdžiausia Europos valstybė, kurią pastaraisiais metais sukrėtė virtinė didžiulio masto korupcijos skandalų, aptemdžiusių prezidento rinkimus.

Kandidatai į prezidentus pristatė kardinaliai priešingas valstybės ateities vizijas: vieni ragino siekti glaudesnių ryšių su Maskva ir skatinti dvišalę prekybą, kiti pasisakė už proeuropietišką kryptį. Rinkėjai taip pat yra pasidaliję į dvi priešingas stovyklas.

"Mes negalime būti be Rusijos, tai pagrindinė mūsų eksporto rinka. Tik Rusija gali aprūpinti mus pigiomis dujomis", – kalbėjo 66 metų pensininkas Igoris Lopuchovas, balsavęs už Socialistų partijos kandidatą I.Dodoną.

Pirmojo rinkimų turo favorito varžovė, buvusi šalies švietimo ministrė M.Sandu, tvirtai pasisakanti už glaudesnę integraciją su ES ir palaikoma jaunesnių Moldovos rinkėjų, padėkojo savo šalininkams. Prieš rinkimus ji pareiškė, kad jos tikslas – rungtis su konkurentu antrajame ture.

Skęsta skurde

Socialinė ir ekonominė padėtis Moldovoje – apverktina: remiantis Pasaulio banko duomenimis, net 41 proc. žmonių šalyje verčiasi už mažiau nei 5 JAV dolerius per dieną, o vidutinė mėnesio alga tesudaro 240 JAV dolerių.

Daugeliui moldavų sudurti galą su galu padeda tik pinigai, kuriuos jiems atsiunčia užsienyje dirbantys artimieji. Privačių asmenų piniginės perlaidos iš užsienio sudaro beveik ketvirtadalį viso šalies bendrojo vidaus produkto.

"Ačiū Dievui, dukra siunčia man pinigų (maistui) iš Italijos, – sakė 70 metų Zinovia Ilonel, balsavusi už I.Dodoną. – Deja, ji niekada nebesugrįš namo."

Ankstesni Moldovos prezidento tiesioginiai rinkimai vyko 1996 m., o nuo 2000 m., priėmus Konstitucijos pataisą, valstybės vadovą rinko tik parlamentas. Moldovos Konstitucinis Teismas anksčiau šiais metais grąžino tiesioginius prezidento rinkimus.