Reportažas iš Rygos: latviai apgynė savo gimtąją kalbą

Viena tauta – viena kalba ir kitaip nebus. Toks Latvijos gyventojų verdiktas. Istorinis referendumas jo iniciatoriams baigėsi fiasko.

Antros kalbos nereikia

„Latvija – per maža, jog turėtų dvi kalbas“, -  tą pabrėžė daugelis latvių, ėjusių į referendumą ginti savo gimtosios kalbos. Vieni latviai piktinosi provokacija, kuria vadino referendumą, kiti pliekė referendumo iniciatorius skaldant visuomenę.

„Manau, kad ši iniciatyva – absurdiška. Net neįsivaizduoju, kam mums reikia dviejų kalbų. Kalbėti rusiškai juk galima, tačiau nebūtina, kad ši kalba būtų oficiali kalba. Tikrai nemanau, kad Latvijoje kada nors bus dvi kalbos. Jei tai nutiktų, vietos rusakalbių ir latvių santykiai tik blogėtų“, - dienraščiui sakė balsuoti atėjusi Kristina.

Buvo ir tokių, kurie išreiškė savo protestą daina, lyg referendumas būtų antroji Dainuojanti revoliucija. Grupelė žmonių nešina Latvijos vėliavėlėmis sustojo prie balsavimo apylinkės pačiame Rygos centre ir sudainavo kelias tautines dainas.

Tuo pat metu gatve prašvilpė mikroautobusas su pro langą plevėsuojančia didžiule Latvijos vėliava. Atrodė, kad Latvijos žmonės susibūrė draugėn, kaip prieš daugiau nei dvidešimtmetį skelbiant nepriklausomybę.

Premjeras balsavo prieš

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis interviu dienraščiui „Vilniaus diena“ sakė, jog balsavo prieš tai, kad rusų kalba būtų antroji valstybinė.

„Vyriausybė nepalaikė šios iniciatyvos nuo pat pradžių. Kad ir kaip būtų, iniciatyva skaldo visuomenę, o kai kurie ją išnaudojo siekdami gauti daugiau politinių taškų, – pabrėžė Latvijos vyriausybės vadovas. – Tačiau šio referendumo pliusas yra tai, kad Latvijoje pastaruoju metu įsiplieskė labai aktyvios diskusijos dėl mūsų šalies konstitucinių pagrindų – demokratijos principų, piliečių ir žmogaus teisių, teritorinio integralumo, galiausiai kalbos. Latvių kalba – vienintelė valstybinė kalba Latvijoje, Latvija – vienintelė vieta, kurioje mes galime puoselėti savo kalbą ir kultūrą“.

V.Dombrovskis pabrėžė dėkojantis žmonėms, kad jie aktyviai dalyvavo referendume ir neliko abejingi savo kalbai.

„Aktyvumas buvo didelis, kur kas didesnis nei ankstesniame referendume. Esu tikras, kad žmonės įtikinamai atmes šią iniciatyvą“, – vykstant balsavimui sakė V.Dombrovskis. Jis pridūrė, jog labai svarbu buvo ir tai, kad daugelis tautinių mažumų atstovų taip pat pasakė aiškų „ne“ šiai iniciatyvai.

Kalbėdamas apie santykius su Rusija, nuolat kritikuojančią Rygą dėl rusakalbių teisių Latvijoje, V.Dombrovskis pabrėžė, kad Latvijos pozicija nesikeis.

„Kol kas tikrai nematome kokių nors reikšmingų lūžių mūsų santykiuose. Latvija jau kurį laiką formuoja gerus politinius ir ekonominius santykius su Rusija. Tikrai reikšmingų pokyčių nėra“, – tvirtino latvių premjeras.

„Santarvės centras“ pralaimėjo?

Latvijos Saeimos deputatas ir buvęs Latvijos tarptautinių santykių instituto vadovas Atis Lejinis dienraščiui pabrėžė, kad balsavimo rezultatai – puikūs.

„Rezultatas – labai labai puikus. Neliko galimybės, kad rusų kalba taps oficiali. Tai gera žinia ne tik mums, bet ir Europai“, – džiaugėsi Saeimos narys.

Maža to, pasak A.Lejinio, politikams, agitavusiems už referendumą, po tokio rezultato bus sunku pritraukti ne tik latvių, tačiau ir rusakalbių dėmesį.

"Net Rygoje, kurioje gyvena 50 proc. rusakalbių ir 50 proc. latvių, vos trečdalis balsų buvo už. Ponui Nilui Ušakovui (Rygos meras – red. past.) tai yra blogos žinios.

Akivaizdu, kad po viso šito latviai tikrai nebalsuos už jo vadovaujamą Santarvės centrą. Be to, nebalsuoti gali ir rusakalbiai, nes rinksis radikalesnes rusų partijas, – prognozavo A.Lejinis. – Būtent N.Ušakovas atsakingas už referendumą, jis už tai ir sumokės. Tai jo strateginė klaida."

A.Lejinis pridūrė, kad N.Ušakovas turi ir kitų bėdų. Tai ir ryšiai su rusų diplomatais, kurie kai kuriose šalyse buvo paskelbti persona non grata, ir praėjusių metų rinkimų finansavimas.

„Latvijoje pastaruoju metu vyksta diskusijos, kiek pinigų Santarvės centras gavo rinkimams. Partijos atstovai tvirtino, jog surinko kelis šimtus tūkstančių, tačiau dabar aiškėja, kad sumos siekė milijonus latų. Todėl vyksta tyrimas“, – sakė A.Lejinis.

Politikas pabrėžė, jog referendumo rezultatai atskleidė, kad Latvijos politikai turi daug dėmesio skirti rytiniams šalies regionams, ypač Latgalai.

„Latgala – didžiulė problema. Mes turime kuo skubiau rengti strategiją šiam regionui. Ypač svarbu informuoti visuomenę. Kai kuriose Latgalos vietose žmonės net negali matyti Latvijos nacionalinės televizijos ir klausyti radijo. Iki šiol šią sritį “prižiūrėjo„ Santarvės centras ir oligarchinės politinės jėgos.Tačiau neseniai parlamente išrinkome naujus priežiūros institucijos atstovus. Jie iš naujo įvertins situaciją. Kitaip sakant, turime investuoti į Latgalą“, – sakė parlamentaras.